Balandis elektros energijos vartotojams – toks, kokio nebuvo penkerius metus. Kaina už kilovatvalandę buvo trečdaliu žemesnė nei kovą. Ekspertai sako, kad artimiausi mėnesiai turėtų pasiūlyti dar mažesnes kainas, todėl vartotojams – metas apsvarstyti elektros tiekimo planą.
Pavasaris Baltijos jūros regione įsitvirtino. Tai labai aiškiai atsispindi atsinaujinančiais šaltiniais sugeneruotos elektros energijos kiekiuose, kurie reikšmingai mažino elektros kainas biržoje.
Vertinant tik Lietuvą – elektros energijos iš saulės ir vėjo pagaminta 714 GWh arba beveik 28 proc. daugiau nei kovo mėnesį. Žvelgiant plačiau, į Baltijos regioną bendrai, mūsų šalyje pagaminta 40 proc. saulės ir 78 proc. vėjo energijos. Pridėkime Latvijos hidroelektrinių indėlį ir turime tokią balandžio mėnesio kainą už elektros energiją, kokios nebuvo nuo 2021 m.
Balandį gyventojams, su birža susiejusiems elektros energijos kainą, kilovatvalandė kainavo apie 20,25 ct/kWh (su PVM ir kitos valstybės dedamosiomis). Praėjusį mėnesį kaina – beveik 3 centais brangesnė – siekė apie 23,15 ct/kWh.
Tai, kad vis daugiau elektros energijos regione pasigaminame patys indikuoja – vasara elektra turėtų būti gerokai pigesnė nei pirmaisiais šių metų mėnesiais ar praėjusiais metais. Kaip tai išnaudoti elektros vartotojui? Savo asmeninėmis įžvalgomis dalijasi „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis.
Simono sprendimas – su birža susietas planas
Aš – toks pat elektros energijos vartotojas, todėl elektros kainų pokyčiai biržoje tiesiogiai veikia ir mane. Nusprendžiau atidžiau stebėti savo sąskaitą už elektrą, aktyviau priimti sprendimus ir taip pabandyti sutaupyti. Logika ir argumentais, kuriais vadovaujuosi, dalinsiuosi kiekvieną mėnesį. Visgi reikia pabrėžti, kad tai – ne rekomendacijos, kuriomis raginu pasitikėti aklai. Priešingai – tai tik mano asmeniniai sprendimai, dėl kurių gali pavykti sutaupyti, bet lygiai taip pat – gali tekti permokėti.
Pirmiausia – norisi pradėti nuo konteksto. Esu elektros energijos vartotojas, per mėnesį „prisukantis“ apie 200 kWh elektros energijos. Neseniai ESO mano būste įrengė išmanųjį skaitiklį, todėl „Nord Pool“ biržoje 15-os minučių intervalais kintanti kaina gali turėti reikšmingos įtakos, jei rinksiuosi su birža susietą elektros energijos planą. Aš galiu planuoti ir koreguoti savo vartojimą ir, pavyzdžiui, skalbimo mašiną naudoti tada, kai elektra biržoje pigiausia. Neturiu nei elektromobilio, nei saulės elektrinės ar juolab – kaupiklio.
Praėjusiais metais sudariau 12-os mėnesių fiksuotos kainos elektros tiekimo planą. Mokėjau po 22,90 ct/kWh arba apie 45,8 eurus per mėnesį. Vidutinė galutinė elektros kaina, net ir nepaisant šaltos žiemos, praėjusiais metais gyventojui siekė apie 20,42 ct/kWh. Tai reiškia – kas mėnesį už elektrą permokėjau maždaug po 5 eurus arba 60 eurų per metus. Galima sakyti, kad tiek kainavo mano ramybė ir nesirūpinimas.
Šiuo metu baigiasi mano elektros tiekimo sutartis, todėl svarstau, kokį planą pasirinkti. Kovo ir balandžio mėnesių vidutinė elektros energijos kaina, atsinaujinančių energijos šaltinių galios augimas regione skatina kelti klausimą – gal laikas rinktis su birža susietą planą? Tam yra svarių priežasčių.
Per pastaruosius metus ne tik mes, Lietuvoje, statėme naujas saulės, vėjo elektrines. Jas statė ir kaimynai latviai. Vien saulės elektrinių skaičius Latvijoje gerokai išaugo. Darau prielaidą, kad tai elektros kainoms regione turės artimiausiais mėnesiais reikšmingos įtakos. Biržoje elektra bus pigesnė. Ypač – dienos metu, kai turėsim daugiau ir saulės, ir vėjo.
Rinkoje šiuo metu fiksuotos kainos planai – ne patys pigiausi. Juos veikia iškastinio kuro kainos, geopolitiniai veiksniai. Svyruoja nuo 22 iki 26 ct/kWh, priklausomai nuo pasirinkto laikotarpio, kitų dedamųjų. Manau, kad su biržos kaina susiejęs elektros tiekimo planą galiu sutaupyti. Todėl šio mėnesio sprendimas toks – aktyviai stebėsiu kainas biržoje, koreguosiu savo vartojimą ir tikėsiuosi, kad kitą mėnesį už elektros energiją sąskaita bus mažesnė.
Kitą mėnesį aptarsime, kaip sekėsi – ar pavyko sutaupyti, ar visgi permokėjau. Palyginsim mano kainą su tais vartotojais, kurie įsirengę ir saulės elektrines, ir kaupiklius. Analizuosim ir prognozuosim ateinančius mėnesius bei priimsim sprendimą – fiksuoti kainą ar likti su birža susietu planu. Kadangi buitiniai vartotojai Lietuvoje elektros tiekimo planą gali keisti bet kada – esant reikalui turėsiu sąlygas adaptuoti ne tik savo vartojimą, bet ir elektros tiekimo planą.
„Enefit“ energijos produktų vadovo Simono Jasiulio įžvalgos.
Apie „Enefit“:
„Enefit“ – didžiausia elektros energijos tiekėja Baltijos šalyse, Lietuvoje veikianti nuo 2007 metų. Bendrovė buitiniams ir verslo klientams tiekia elektros energiją. 7 iš 10-ies verslo klientų renkasi „Enefit“ tiekiamą žalią elektros energiją. Baltijos šalyse ir Lenkijoje taip pat vystomas viešasis „Enefit“ elektromobilių įkrovimo tinklas, kuris vien Lietuvoje elektromobilių vairuotojams siūlo daugiau nei 300 viešojo įkrovimo stotelių.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė šiuo metu užima antrą vietą rinkoje pagal klientams tiekiamą elektros energijos kiekį. Bendrovė priklauso didžiausiai Baltijos šalių elektros gamybos ir prekybos įmonių grupei „Eesti Energia“. Grupės įmonės veikia Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje bei Lenkijoje.
About the Author
