Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia galimybę vedybų sutartį sudaryti tiek besituokiantiems, tiek jau santuoką sudariusiems asmenims. Tai priemonė, leidžianti aiškiai susitarti dėl turto valdymo, atsakomybių ir finansinių klausimų tiek santuokos metu, tiek jai pasibaigus. Vis dėlto ši praktika Lietuvoje dar nėra plačiai paplitusi. 2025 m. duomenimis tik kas 16 susituokusi pora buvo sudariusi ikivedybinę sutartį. Tačiau statistikos duomenimis 2025 m. povedybinių sutarčių sudaryta buvo daugiau nei ikivedybinių.
Vedybų sutarčių skaičius auga kasmet, bet Lietuvoje dar nėra populiaru
2025 m. iš viso Lietuvoje santuoką sudarė 13095 poros. Registrų centro duomenimis ikivedybinių sutarčių 2025 m. buvo sudaryta 800, o povedybinių – 1593. Lyginant su 2024 m. duomenimis, bendrai sudarytų vedybinių sutarčių skaičius per metus paaugo nuo 2139 (2024 m. duomenys) iki 2394 (2025 m. duomenys).
Pasak Lietuvos notarų rūmų prezidento Mariaus Stračkaičio, nepaisant augančio visuomenės sąmoningumo, statistika rodo, kad vedybų sutartys Lietuvoje vis dar nėra plačiai paplitusi praktika. Vis dėlto, jo teigimu, teisiškai raštingesnė visuomenės dalis šias sutartis dažniau vertina kaip racionalų būdą užtikrinti finansinį aiškumą ir sumažinti galimų ginčų riziką ateityje.
„Turbūt vienas iš labiausiai lietuvius nuo šio racionalaus teisinio sprendimo stabdančių veiksnių yra gajus mitas, kad vedybų sutartys reikalingos tik labai turtingiems asmenims. Tačiau praktika rodo priešingai – jos naudingos ir vidutines pajamas gaunančioms poroms. Vedybų sutartys leidžia aiškiai susitarti dėl nekilnojamojo turto, vertybinių popierių paskolų ar verslo, ar taip užtikrinant didesnį finansinį aiškumą ir apsaugą“, – sako M. Stračkaitis.
Teisininko teigimu, vedybų sutartis svarbu vertinti kaip priemonę, padedančią valdyti realias gyvenimo situacijas, pavyzdžiui, galimybę vienam iš sutuoktinių sudaryti sandorius dėl savo asmeninio verslo.
Vedybų sutarčių privalumai, turint paskolas ar finansinių įsipareigojimų iš kitų santykių
„Neretai asmenys jau prieš santuoką būna įsigiję turto ir prisiėmę su juo susijusių įsipareigojimų, pavyzdžiui, paėmę būsto paskolą. Tokiu atveju iki santuokos įgytas būstas laikomas asmenine nuosavybe, tačiau paskola santuokos metu gali būti jau grąžinama iš bendrų sutuoktinių lėšų. Civilinis kodeksas numato, kad sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jei bendras turtas buvo naudojamas su bendrų prievolių vykdymu nesusijusiems tikslams. Todėl vedybų sutartimi nustačius lėšų atskirumo principą arba aiškiai reglamentavus iki santuokos prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, galima išvengti galimų ginčų dėl bendro turto sumažėjimo“, – ikivedybinių ir povedybinių sutarčių privalumus aiškino Lietuvos notarų rūmų prezidentas.
Taip pat teisininkas išskyrė ir dar vieną grupę asmenų, kam būtų aktualios šios sutartys – asmenims, sudarantiems ne pirmą santuoką, ypač kai jie turi pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar buvusiems sutuoktiniams.
„Susidarius išlaikymo įsiskolinimui, gali susidaryti situacija, kai išieškojimas nukreipiamas į bendrą sutuoktinių turtą. Nors prievolės, atsiradusios iki santuokos, neturėtų būti dengiamos iš bendro turto, vis dėlto, jei asmeninio turto nepakanka, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami iš bendro sutuoktinių turto. Tai rodo, kad vedybų sutartis gali būti svarbi prevencinė priemonė siekiant apsaugoti šeimos finansus.
Svarbi vedybų sutarčių funkcija – ir vieno iš sutuoktinių vykdomo verslo rizikų valdymas. Kai vienas sutuoktinis vykdo individualią veiklą ar verslą, ypač susijusį su neribota civiline atsakomybe, egzistuoja rizika, kad finansiniai įsipareigojimai paveiks visą šeimos turtą. Vedybų sutartimi nustatytas turto ar pajamų atskirumo režimas leidžia sumažinti šią riziką ir apsaugoti šeimos finansinį stabilumą“, – kalbėjo teisininkas.
Taip pat svarbu pažymėti, kad vedybų sutartys gali būti ginčijamos ne tik sutuoktinių, bet ir kreditorių, ypač jei jos laikomos fiktyviomis. Dėl šios priežasties sutartis rekomenduojama sudaryti iš anksto, o ne tada, kai finansinės problemos jau tampa akivaizdžios.
Vedybų sutarties sudarymas
Vedybų sutartis gali būti sudaroma tiek iki santuokos įregistravimo, tiek jau gyvenant santuokoje. Iki santuokos sudaryta sutartis vadinama ikivedybine ir ji įsigalioja tik nuo santuokos sudarymo momento. Tuo tarpu po santuokos sudaryta sutartis yra vadinama povedybine ir įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. Svarbu tai, kad povedybinė sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo santuokos laikotarpiu – net ir praėjus daug metų nuo jos sudarymo.
Vedybų sutartis visais atvejais turi būti sudaroma raštu ir patvirtinta notaro. Be to, notaro patvirtinta vedybų sutartis turi būti įregistruota Vedybų sutarčių registre. Jei sutuoktiniai susitarimą sudaro patys, tačiau jo nepatvirtina notaras, toks susitarimas laikomas negaliojančiu.
About the Author
