Atšilus orams į gatves vėl grįžta motociklai, ir tai kasmet padidina incidentų ir avarijų šalies keliuose skaičius. Draudikų duomenys rodo, kad didžiausias motociklų žalų skaičius fiksuojamas būtent šiltuoju metų laikotarpiu, o labiausiai išaugusia incidentų tikimybe išsiskiria gegužės mėnuo. Ekspertai atkreipia dėmesį − nors dažnai manoma, kad pavojingiausi yra didelio greičio eismo įvykiai, draudikų praktika rodo kiek kitokį vaizdą.
Remiantis didžiausio draudiko šalyje „Lietuvos draudimas“ duomenimis, per pastaruosius kelerius metus registruotų motociklų žalų skaičius išaugo nuo 126 atvejų 2023 m. iki kone 180 atvejų praėjusiais metais.
Pasak Artūro Juodeikio „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovo, didžiausias žalų aktyvumas fiksuojamas motociklų sezono pradžioje. Šis laikotarpis yra išskirtinis tuo, kad eismo dalyviai dar nėra prisitaikę vieni prie kitų, o klaidos dažniau kyla ne dėl vieno veiksnio, bet greičiau dėl kelių aplinkybių sutapimo.
„Po žiemos automobilių vairuotojai būna atpratę nuo motociklų judėjimo gatvėse ir keliuose, o patys motociklininkai iš naujo mokosi dalyvauti intensyviame eisme. Kiekvienais metais matome tą pačią tendenciją − dauguma motociklų avarijų nėra nei atsitiktinės, nei neišvengiamos. Tai pasikartojantys scenarijai, kuriuos lemia neteisingi sprendimai ir klaidingi situacijų vertinimai“, – sako A. Juodeikis.
Didžiausios rizikos – ne visada dėl greičio
Ekspertas pažymi, kad didžioji dalis motociklų žalų būna fiksuojama situacijose, kurios iš pirmo žvilgsnio neatrodo pavojingos: „Dauguma incidentų nutinka važiuojant santykinai nedideliu greičiu, mieste ar spūstyse. Tačiau būtent tokiose situacijose dažniausiai įvyksta kontaktas, po kurio motociklas apvirsta, o kritimas tampa pagrindine traumų priežastimi“.
Pasak draudikų atstovo, incidentų metu nukenčia ne tik motociklo apdailos dalys, vairas, kuro bakas, duslintuvai, bet ir vairuotojai, keleiviai ar jų apsauginė įranga. Praktika rodo, kad kritiniai būna ne patys susidūrimai, o momentas po jų, kai vairuotojas krenta ant kelio dangos ar gatvės borto.
„Vienas iš dažniausių mitų apie motociklus eisme − kad mažo greičio eismo įvykiai motociklams nėra pavojingi. Tačiau net ir važiuojant 20–30 km/h greičiu įvykęs kontaktas dažnai baigiasi motociklo apvirtimu ir traumomis. Didžiausi sužalojimai patiriami ne nuo pirmojo smūgio, o nuo kritimo, kurio metu nukenčia keliai, kulkšnys, riešai. Todėl apsauginė apranga nėra tik komforto klausimas, jos neturėjimas lemia traumų sunkumą“, – aiškina A. Juodeikis.
Motociklai atsiranda lyg iš niekur
Ekspertas akcentuoja, kad remiantis motociklų žalų aplinkybių analize, didžioji dalis eismo įvykių kyla dėl to, kaip eismo dalyviai vertina vieni kitus: „Motociklai dėl siauro silueto ir greitesnio priartėjimo dažnai yra prasčiau pastebimi, ypač automobiliams išvažiuojant iš šalutinio kelio, sukant į kairę per priešpriešinį eismą ar keičiant eismo juostas“.
Tokiose situacijose vairuotojai linkę pervertinti savo matymą, o motociklininkai – savo matomumą. Dėl to sprendimai priimami remiantis klaidingomis prielaidomis, kurios realiomis sąlygomis nepasitvirtina.
„Didžiausias pavojus kyla ne dėl greičio, o dėl klaidingų lūkesčių vieniems apie kitus. Automobilių vairuotojai dažnai mano, kad mato viską ir spės atlikti manevrą, o motociklininkai tikisi, kad jie bus pastebėti. Praktikoje šios prielaidos dažnai nepasitvirtina, ir būtent tokiose situacijose įvyksta daugiausia eismo įvykių“, – sako A. Juodeikis.
Jis atkreipia dėmesį, kad papildomą riziką kuria ir motociklų judėjimas tarp eismo juostų, ypač spūstyse, kai jų judėjimo trajektorija ir greitis skiriasi nuo bendro srauto.
„Tokiose situacijose eismo dalyviai veikia pagal skirtingą logiką, tai yra, vieni juda kartu su srautu, kiti tarp jo. Automobilių vairuotojai to dažnai nesitiki, ypač jei keičia kryptį apie tai neįspėję posūkio signalu, todėl kontaktas tampa sunkiai išvengiamas. Neatsitiktinai frazė „jo nesigirdėjo“ taip pat gana dažnai pasitaiko, kaip viena iš eismo įvykių priežasčių – todėl motociklininkai neretai stengiasi būti ne tik matomi, bet ir girdimi“, – aiškina A. Juodeikis.
Kelyje „galbūt spėsiu“ – rizikingas sprendimas
Ekspertai pabrėžia, kad pavasarinis laikotarpis yra kritinis ne tik dėl didėjančio motociklų skaičiaus, bet ir dėl to, kaip eismo dalyviai priima sprendimus. Po žiemos dar nesusiformavę įpročiai, o reakcijos dažnai grindžiamos spėjimu, o ne realia situacijos analize.
„Pagrindinis patarimas motociklininkams – važiuokite taip, tarsi visada būtumėte šalutiniame kelyje, o automobilių vairuotojams – neskubėkite priimti sprendimų, kai matomas artėjantis motociklas. Mintis „galbūt spėsiu“ yra viena iš pavojingiausių, nes motociklas dėl savo dinamikos priartėja greičiau, nei dažnai tikimasi. Tokiose situacijose saugiausias sprendimas dažniausiai yra paprastas – palaukti“, – sako A. Juodeikis.
About the Author
