Šlapimo nelaikymas – viena dažniausių, tačiau vis dar nutylimų sveikatos problemų, su kuria susiduria įvairaus amžiaus moterys. Nors dažnai manoma, kad tai neišvengiama amžėjimo dalis, specialistai pabrėžia, kad toks požiūris klaidina ir neretai atitolina pagalbos paieškas. Ši būklė gali reikšmingai paveikti kasdienį gyvenimą, riboti socialinį aktyvumą, keliones ar net paprasčiausias veiklas, todėl svarbu ją vertinti kaip gydytiną sutrikimą.
Pasak „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos urologės Jonės Verikaitės, šlapimo nelaikymas yra plačiai paplitęs ir su amžiumi dažnėjantis sutrikimas, tačiau jis neturėtų būti laikomas neišvengiama norma.
„Tai tikrai dažna problema – įvairių tyrimų duomenimis, su ja susiduria nuo kelių iki kelių dešimčių procentų moterų, o vyresniame amžiuje paplitimas dar labiau didėja“, – sako gydytoja.
Skirtingos priežastys – skirtingi simptomai
Gydytoja pabrėžia, kad šlapimo nelaikymas nėra vienalytė būklė – jis gali pasireikšti skirtingomis formomis, kurios tarpusavyje skiriasi tiek priežastimis, tiek simptomais. Todėl labai svarbu tiksliai įvertinti, su kokiu sutrikimu susiduria pacientė, nes nuo to priklauso ir gydymo taktika.
„Vienas dažniausių tipų yra įtampos sukeltas šlapimo nelaikymas, kai šlapimas nuteka fizinio krūvio metu – kosint, čiaudint ar keliant sunkesnius daiktus. Dažniausiai tai susiję su susilpnėjusiais dubens dugno raumenimis arba šlaplę uždarančio raumens (sfinkterio) funkcijos sutrikimu. Kita dažna forma – skubos šlapimo nelaikymas, kai atsiranda staigus, sunkiai valdomas noras šlapintis, o šlapimas nuteka dar nespėjus pasiekti tualeto“, – teigia J. Verikaitė.
Klinikinėje praktikoje neretai nustatomas mišrus šlapimo nelaikymas, kai pasireiškia abiejų tipų simptomai. Taip pat gali būti ir kitų formų, susijusių su nervų sistemos sutrikimais, šlapimo pūslės funkcijos pakitimais ar bendromis sveikatos būklėmis, kurios dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje.
Šiandien sprendimų gerokai daugiau
Pastaraisiais metais požiūris į šlapimo nelaikymą keičiasi – vis daugiau dėmesio skiriama ne vien simptomų slopinimui, bet ir funkcijos atkūrimui. Gydytoja pabrėžia, kad šiandien jau yra įvairių sprendimų, leidžiančių efektyviai mažinti simptomus ir gerinti moters savijautą.
„Svarbu tiksliai įvertinti simptomų pobūdį, jų dažnį, galimus provokuojančius veiksnius ir gretutines ligas, nes nuo to tiesiogiai priklauso gydymo pasirinkimas. Nustačius priežastį, dažniausiai taikomas kompleksinis gydymas – derinami medikamentiniai, intervenciniai ar, esant poreikiui, chirurginiai metodai, taip pat gali būti taikoma ir reabilitacija“, – sako „Hila“ gydytoja.
Anot J. Verikaitės, dažniausiai pradedama nuo medikamentinio gydymo – skiriami vaistai, veikiantys šlapimo pūslės funkciją, pavyzdžiui, anticholinerginiai preparatai ar beta-3 agonistai, kurie padeda sumažinti skubos simptomus ir šlapimo nelaikymo epizodus.
„Jei medikamentinio gydymo nepakanka, gali būti taikomos ir intervencinės procedūros. Viena jų – botulino toksino injekcijos į šlapimo pūslės raumenį, kurios efektyviai mažina dirglios pūslės simptomus. Esant įtampos šlapimo nelaikymui, tam tikrais atvejais taikomas ir chirurginis gydymas – minimaliai invazinės operacijos, kurių metu atkuriama šlaplės atrama ir pagerinama jos funkcija“, – teigia urologė.
Anot gydytojos, svarbios ir nemedikamentinės priemonės. Gyvensenos korekcija, tinkamas skysčių vartojimas, kofeino ribojimas ar rūkymo atsisakymas gali padėti sumažinti simptomus. O vienas efektyviausių pirmo pasirinkimo metodas yra dubens dugno raumenų stiprinimas.
Reabilitacija – svarbi gydymo dalis
Urologė sako, kad šiandien gydyme taikomos ir kompleksinės reabilitacijos priemonės, orientuotos į dubens dugno funkcijos stiprinimą. Tokios programos leidžia ne tik sumažinti simptomus, bet ir spręsti pagrindines sutrikimo priežastis.
„Dubens dugno raumenų treniruočių efektyvumas yra pagrįstas moksliniais tyrimais ir rekomenduojamas tarptautinėse gairėse. Papildomai gali būti taikomos ir šiuolaikinės technologijos – elektrostimuliacija, nervų stimuliacijos metodai ar kitos fizioterapinės procedūros, padedančios gerinti raumenų funkciją ir mažinti simptomus“, – teigia J. Verikaitė.
Tam tikrais atvejais, kai šlapimo nelaikymas susijęs su dubens organų nusileidimu, gali būti taikomas gydymas intravaginaliniu žiedu – pesaru, kuris padeda atkurti dubens organų anatominę padėtį bei sumažinti simptomus. Tačiau urologė pabrėžia, kad šis metodas taikomas bendradarbiaujant su gydytojais ginekologais ir dažniausiai pasirenkamas, kai chirurginis gydymas nėra galimas ar rekomenduojamas.
„Tokios paslaugos teikiamos ir „Hila“ reabilitacijos ir sporto medicinos centre, kur pacientėms atliekamas išsamus įvertinimas ir sudaromas individualus gydymo planas. Svarbu suprasti, kad kiekvienas šlapimo nelaikymo atvejis yra skirtingas, todėl ir sprendimai turi būti parenkami individualiai. Geriausi rezultatai pasiekiami taikant kompleksinį požiūrį – derinant dubens dugno raumenų stiprinimą, gyvensenos korekciją, medikamentinį gydymą ar, esant poreikiui, kitus intervencinius sprendimus, o vėliau ir reabilitaciją“, – sako gydytoja.
Gyvenimo kokybę galima susigrąžinti
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad nors šlapimo nelaikymas dažnas, jis neturėtų būti ignoruojamas ar laikomas neišvengiamu amžiaus pokyčiu. Svarbiausia – įvertinti simptomus ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui.
Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis paciento nusiskundimais, papildomais tyrimais ir klinikiniu įvertinimu. Vienas paprasčiausių, bet informatyvių metodų yra šlapinimosi dienynas, padedantis tiksliau suprasti problemos pobūdį.
„Šlapimo nelaikymas nėra tik normalus amžėjimo procesas. Tai lėtinė būklė, kuri gali būti susijusi su įvairiais organizmo sutrikimais ir kurią reikia diagnozuoti bei gydyti“, – sako J. Verikaitė.
Pasak jos, šiandien svarbiausia yra ne tik gydyti simptomus, bet ir padėti moteriai atgauti pasitikėjimą savimi bei gyvenimo kokybę, nes tinkamai parinkti sprendimai leidžia tai pasiekti daugeliu atvejų.
About the Author
