Šį ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) priims sprendimą dėl bazinių palūkanų normų. „Citadele“ banko vertinimu, ECB artimiausiame posėdyje bazinių palūkanų nekeis ir jos išliks ties 2 proc. riba. Tam yra kelios svarbios priežastys, kurios rodo, kad sprendimas šiandien nėra vien tik apie infliaciją.
Pirmiausia verta suprasti, kad dalį darbo už ECB jau padarė rinka. Nors pats centrinis bankas nuo geopolitinės įtampos pradžios palūkanų nekeitė, pinigų kaina jau pakilo. 3 mėn. EURIBOR nuo metų pradžios išaugo nuo maždaug 2 proc. iki daugiau nei 2,1 proc., o tam įtakos turėjo tiek išaugę infliacijos lūkesčiai, tiek griežtesnė ECB komunikacija. Kitaip tariant, paskolos jau šiek tiek pabrango – dar iki oficialių sprendimų.
Antras svarbus veiksnys – lėtėjantis euro zonos ekonomikos ciklas. Dar visai neseniai buvo matyti pirmieji atsigavimo ženklai po užsitęsusios stagnacijos, tačiau geopolitiniai įvykiai šią trajektoriją pristabdė. Europos Komisijos ekonominių vertinimų rodiklis balandį nukrito iki žemiausio lygio nuo pandemijos laikotarpio, o vartotojų pasitikėjimas pastebimai silpnėja. Tai rodo, kad ekonomika vėl praranda pagreitį – ir būtent tai riboja ECB galimybes agresyviai kelti palūkanas.
Trečia, šiandieninė infliacija iš esmės skiriasi nuo tos, kurią matėme 2022 metais. Tuomet kainas kėlė ne tik energetika, bet ir perkaitusi ekonomika – spartus darbo užmokesčio augimas skatino paslaugų kainų kilimą, o infliacija tapo plačiai išplitusi.
Šiandien situacija kitokia: darbo užmokesčio augimas euro zonoje sulėtėjęs iki maždaug 2 proc., ekonomika nėra įkaitusi, o infliaciją daugiausia lemia išoriniai veiksniai – energetikos kainos. Tokiu atveju palūkanų didinimas turi ribotą poveikį – jis gali slopinti ekonomiką, bet nepaveiks pasaulinių energijos kainų.
Ne mažiau svarbus ir ketvirtas aspektas – duomenų trūkumas. ECB sprendimai remiasi detaliais ekonominiais rodikliais, tačiau daugelis jų skelbiami su vėlavimu. Šiandien centriniai bankai iš esmės veikia neapibrėžtumo sąlygomis – turimi duomenys dar neatskleidžia viso geopolitinių įvykių poveikio ekonomikai. Tai dar viena priežastis, kodėl skubėti su sprendimais gali būti rizikinga.
Todėl nors rinkos šiuo metu tikisi kelių palūkanų didinimų iki metų pabaigos, toks scenarijus gali būti pernelyg agresyvus. Mūsų vertinimu, ECB šiemet galėtų didinti palūkanas daugiausia vieną kartą – ir tai labiau kaip prevencinį, o ne ekonominiais fundamentais grįstą sprendimą.
Po pandemijos centriniai bankai sulaukė kritikos dėl pavėluotos reakcijos į infliaciją, todėl šiandien ECB gali siekti parodyti, kad yra pasirengęs veikti. Tačiau realybė tokia, kad silpnėjanti euro zonos ekonomika vargu ar atlaikytų ilgesnį griežtinimo ciklą.
Todėl pagrindinis klausimas šiandien nėra tik apie infliaciją ar palūkanas. Tai klausimas apie balansą – tarp siekio suvaldyti kainų augimą ir rizikos dar labiau pristabdyti jau ir taip lėtėjančią ekonomiką. Būtent šis balansas ir nulems, kokį kelią pasirinks ECB.
Komentaro autorė – Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos pirmininkė, generalinė direktorė
About the Author
