Gegužę Vilniuje, Fabijoniškėse, atidaromas atnaujintas sporto aikštynas, kuriame greta paplūdimio tinklinio, teniso ar padelio bus ir 6 atviros bei nemokamos greičiausiai JAV augančio sporto – piklbolo – aikštelės. Šio rakečių sporto treneris, populiarintojas ir ilgametis sostinės sveikos gyvensenos projektų koordinatorius Mantas Paulauskas teigia, kad piklbolas Lietuvoje turi didžiulį potencialą dėl paprastumo ir patrauklumo nepriklausomai nuo amžiaus.
Badmintono, stalo ir lauko teniso elementus apjungiantis piklbolas (angl. pickleball) Lietuvoje kol kas yra ne toks ryškus kaip padelis, tačiau tai ilgainiui gali pasikeisti. Dešimtis milijonų žaidėjų JAV skaičiuojanti sporto šaka, M. Paulausko teigimu, yra viena nedaugelio, kurią naujokai jau per pirmąją valandą gali ne tik pramokti, bet ir pajausti malonumą žaidžiant. O tuomet tai „įtraukia, ir nepaleidžia“.
„JAV populiariems sportams Lietuvoje sekasi sudėtingai – siaurose bendruomenėse turime beisbolą ir amerikietišką futbolą, bet jie nepasiekė masiškumo. Tikiu, kad piklbolas taps išimtimi: lietuviai mėgsta rakečių sportus, o piklbolas turi mažiausią įgūdžio, infrastruktūros ir kainos barjerą. Pridėjus mažą aikštelę ir daug nuolatinio bendravimo su partneriu ar varžovais, gauname smagų, socialų ir universalų užsiėmimą“, – kalba M. Paulauskas.
Jo žodžius iliustruoja piklbolo „sprogimas“ JAV, kur per šį dešimtmetį šis sportas iš gana nišinio, pirmiausia su senjorais siejamu užsiėmimo tapo daugiau kaip 20 mln. žaidėjų vienijančia ekosistema. O atvirasis JAV piklbolo čempionatas, prieš dešimtmetį sulaukdavęs iki tūkstančio dalyvių ir vos daugiau žiūrovų, pastaraisiais metais skaičiuoja jau apie 50 tūkst. fanų.
Visgi M. Paulauskas pabrėžia nesutinkantis su stereotipu, kad tai – senjorų sportas. Nors išties piklbolas JAV daugiau kaip pusę amžiaus populiarėjo tarp vyresnių žaidėjų, pandemija likusiems gyventojams labai greitai „atvėrė akis“.
„Senjorai irgi juda. Jiems prieinami šiaurietiški ėjimai, Tai Či mankštos ir kt., bet jie dažniausiai atriboti nuo sporto šakų su kamuoliais. Piklbolas tai išsprendė – lengvos raketės ir kamuoliukai bei mažos aikštelės puikiai tinka vyresnei publikai. Tačiau tai tikrai nėra tik senjorų sportas – kuo žaidėjas jaunesnis, tuo labiau auga greičiai, sudėtingėja technikos, tačiau išlieka smagumas, socialumas, prieinamumas. O per Covid, „uždarius“ visas kontaktines veiklas, JAV visi pamatė, kad tai neįvertintas sportas“, – kalba M. Paulauskas.
Apskritai jį piklbolas žavi tuo, kad tai yra ne tik skirtingas amžiaus grupes vienodai įtraukianti sporto šaka, bet ir padedanti joms daugiau bendrauti, praleisti laiko kartu, atrasti naują bendrą veiklą laikotarpyje, kai vienas nuo kito vis labiau tolstame.
„Pasiekėme erą, kai bet koks fizinis aktyvumas yra pažanga lyginant su sėdėjimu prie kompiuterių ar telefonų. Todėl meluočiau sakydamas, kad piklbolas išskirtinai gerai vysto vienas ar kitas technikas arba savybes. Bet jis itin gerai išjudina, pažadina, sujungia. Vaikai įgyja bendrą aktyvią pramogą su tėvais ar seneliais, kurioje visi gali būti lygiaverčiais varžovais ar partneriais. Esu matęs netgi vyrų su žmonomis, kurie, atrodo, nebeturi apie ką tarpusavyje šnekėti, bet piklbolas jiems tapo nauju sąlyčio tašku. Ir būtent tai – ne technika, o ryšys – paaiškina, kodėl piklbolas taip greitai išplito JAV ir kodėl jis turi realų potencialą Lietuvoje“, – kalba treneris.
Kur jau esame
Beje, M. Paulauskas laikytinas vienu iš piklbolo pradininkų ir didžiausių „ambasadorių“ Lietuvoje. Vilnietis nuo pirmųjų dienų prisijungė prie Lietuvos piklbolo federacijos veiklos ir pastaruosius penketą metų apkeliavo dešimtis šalies miestų demonstruodamas šią sporto šaką savivaldybėms, mokykloms ir vietos bendruomenėms.
M. Paulauskas įvairiomis formomis yra prisidėjęs prie atvirų piklbolo aikštelių Vilniaus Lazdynėlių ir Pašilaičių rajonuose įrengimo, jis taip pat įkvėpė tokią aikštelę įrengti Druskininkų K. Dineikos sveikatingumo parke. Šiandien piklbolą Lietuvoje galima žaisti dešimtyse privačių aikštynų, keliose mokyklose ir gimnazijose, taip pat vienintelėje specializuotoje „PlayDate“ arenoje Vilniuje.
Jau gegužę vilniečiai bus kviečiami į atnaujinto aikštyno Fabijoniškėse atidarymą – čia ne vienus metus piklbolo bendruomenę M. Paulauskas su bendraminčiais būrė ant seno betono, tačiau dabar šalia populiaraus riedlenčių parko Stanevičiaus g. 53 įsikurs nuolatinė, specialiai šiam sportui paruošta infrastruktūra. Tai taps jau penktąja piklbolui skirta vieta Vilniuje.
M. Paulausko vertinimu, vien Vilniuje šiuo metu piklbolą nuolat žaidžia bent keli šimtai gyventojų, šis skaičius nuosekliai auga, o bent šimtas vilniečių dalyvauja oficialiose varžybose. Šį vasarį Vilniuje vykęs atvirasis Lietuvos piklbolo čempionatas „Lithuanian Pickleball Open“ SEB arenoje pritraukė 260 dalyvių, iš kurių apie 100 buvo užsieniečiai – latviai, lenkai, estai, taip pat JAV lietuviai.
M. Paulauskas svarsto, kad be didesnės verslo iniciatyvos, mokyklose, „rajonuose“ ar bendraminčių būreliuose iki šiol Lietuvoje vystęsis piklbolas augo nepalyginamai lėčiau nei madingasis padelis, tačiau būtent toks jo tikrumas kuria prielaidas galimam „sprogimui“.
„Manau, kad piklbolas bent Vilniuje turi ir tam tikrą atvykstamojo turizmo potencialą: be didesnės reklamos organizuotas čempionatas pritraukė gana nemažai užsienio svečių, ypač amerikiečių. Sieksime bendradarbiauti su „Go Vilnius“ komanda, kad ši žinutė pasiektų ir užsienį, pristatant Vilnių kaip piklbolui atvirą miestą. Pridėjus nuolat augančią privačią ir atvirą infrastruktūrą, tikiu, kad Vilnius turi potencialą būti tam tikra regionine piklbolo sostine. Žinoma, tai, ko gero, tolesnės ateities regimybė – šiandien tiesiog svarbu, kad kuo daugiau žmonių pabandytų šį sportą. Pažadu, kad didelė dalis pabandžiusiųjų tikrai norės tęsti“, – sako piklbolo entuziastas.
About the Author
