Balandžio 28-ąją Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) minėjo savo gimtadienį – atkūrimo metines – diskusijoje „Ar laisvė turi galiojimo laiką? Artes liberales tarp 1989-ųjų vilties ir 2026-ųjų nerimo“, pakvietusioje universiteto bendruomenę permąstyti fundamentalias vertybes šiandienos iššūkių fone.
Šiuolaikinis Renesanso žmogus
Renginį pradėjusi VDU rektorė prof. Ineta Dabašinskienė pabrėžė universiteto unikalumą – jis, kaip ir Lietuvos valstybė, savo istorijoje mini dvi gimimo datas. Pasak rektorės, tai sunkaus istorinio kelio pasekmė, tačiau apie universitetą kalbėti prasminga pasitinkant tiek vieną, tiek kitą datą.
„Universitete labai svarbūs ritualai – jie mus sutelkia susitikti iškilmingomis progomis arba kartu pagalvoti: kokia mūsų buvimo drauge prasmė, kokie mūsų ateities horizontai?“ – kalbėjo prof. I. Dabašinskienė. Ji pastebėjo, kad laisvės pobūdis 1989-aisiais, kai universitetas kūrėsi mažoje bendruomenėje, ir šiandienos kontekste gerokai skiriasi. Šiandien laisvė neatsiejama nuo atsakomybės, sąžinės ir nuoširdaus įsipareigojimo bendruomenei, o ne tik asmeninių teisių deklaravimo.
„Kas yra laisvas žmogus ir kaip jį ugdyti? Tai laisva asmenybė, kuri jaučia atsakomybę ir kalba ne tik apie savo teises, bet ir apie įsipareigojimą. Laisvės atributas yra mūsų sąžinė ir nuoširdumas darbui“, – anot rektorės, 1989-aisiais Atkurtajame universitete pradėtas taikyti artes liberales modelis lieka pagrindine universiteto užduotimi ir šiandien, kai švietime dominuoja siauras discipliniškumas.
„VDU pareiga – išlaikyti visapusiško žmogaus lavinimą. Laisvas žmogus – tai asmenybė, kuri neužsidaro siauruose rėmuose, bet, kaip Renesanso žmogus, yra visapusiška“, – teigė prof. I. Dabašinskienė.
Laisvė reikalauja pastangų
Diskusijoje dalyvavęs VDU Istorijos katedros profesorius, Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas prof. Egidijus Aleksandravičius pakvietė auditoriją atsigręžti į Stasio Šalkauskio, paskutinio nepriklausomos tarpukario Lietuvos VDU rektoriaus, įžvalgas apie universiteto misiją – ugdyti inteligentą, kuriam nieko nėra svetimo, ir jokia siaura specializacija negali jo atitolinti nuo bendrųjų visuomeninių dalių.
„Akademinė laisvė čia suvokiama kaip laisvė nuo bet kokios valdžios, politikų ar net minios nurodymų. Mintys ir tyrimai turi plaukti iš mokslinių idėjų ir moralinių principų“, – teigė jis.
Anot istoriko, esminis dalykas, išlikęs nuo devyniasdešimtųjų svajonių, yra kilnaus individualizmo ugdymas. Tai supratimas, kad kiekvienas studentas gali susikurti savo unikalią studijų mozaiką.
„Tačiau šis individualumas negali egzistuoti be moralinių formų. Šiandien didžiausias pavojus mūsų žmogiškumui yra ne biurokratija ar indoktrinacija, o dirbtinis intelektas. Kai žinias gali pateikti bet kuris įrankis, universitetas turi akcentuoti tai, ko mašina neduoda: individualizmo vystymą, moralinių formų ir empatijos ugdymą“, – sakė profesorius.
Pasak jo, laisvė reikalauja iš žmogaus pastangų: „Laisvė, kuri iš žmogaus nieko nereikalauja, yra beprasmis liberalizmas. Mes negalime priversti žmonių būti laisvais, bet norint kitus sugundyti laisve, reikia patiems būti tiek laisviems, kad į save nežiūrėtume per daug rimtai.“
Kaip išnaudoti galimybes?
Diskusijoje buvo išgirstas ir jaunosios universitetų kartos – studentų balsas. Menų fakulteto pirmakursis Paulius Jakubėnas prisipažino, kad jo kartai laisvė dažnai atrodo kaip duotybė, todėl jai trūksta vidinio jausmo.
„Ruošdamasis šiai diskusijai, pagavau save mąstantį: tiesą sakant, aš iki galo nesuprantu tos laisvės sąvokos. Galiu patikėti patirtimi tų žmonių, kuriems dėl laisvės reikėjo kovoti, kurie ją išsikovojo ir gavo. Aš užaugau visai kitokiomis sąlygomis – man viskas buvo paruošta, nereikėjo dėl nieko kovoti. Teoriškai suprantu, kad laisvė reiškia galimybę daryti ką nori, bet ką su ta galimybe veikti – šis klausimas man vis dar lieka atviras“, – sakė studentas.
Visgi, pritardamas diskusijoje vystomai minčiai, kad laisvė be veiksmo lieka tik tuščia deklaracija, P. Jakubėnas teigė, kad šiuolaikinė laisvė turi būti suvokiama per veiksmažodžius kurti ir veikti. „Reikia prisiimti atsakomybę ir tiesiog pradėti daryti“, – sakė pirmakursis.
Tuo metu VDU absolventė Goda Simonaitytė atskleidė kitą universalaus išsilavinimo pusę – jos patirtis parodė, kaip sunku rasti vietą žmogui, kuris bando peržengti vienos specialybės ribas ir netelpa į standartinius vertinimo rėmus. Aktorė, dramaturgė ir režisierė VDU apsigynė filosofijos magistro laipsnį, tačiau dėl savo skirtingo išsilavinimo visur susidūrė su kliūtimis.
„Jei universitetas orientuojasi ne į konkrečią specializaciją, o į intelektualinį universalumą, ką su tuo daryti vėliau? Kaip iš nuoseklaus pragyventi?“, – klausė mergina.
Universitetas kuria vidinės laisvės jausmą
VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stoties direktorius, Agronomijos fakulteto profesorius Rimantas Velička teigė, kad universiteto misija yra užtikrinti, kad studentams atsirastų vidinės laisvės pojūtis.
„Nes yra vidinė laisvė ir išorinė laisvė. Išorinė – na, pasirinkimų laisvė. Mes turime labai daug pasirinkimų. Artes liberales galime studijuoti ir viena, ir kita, bet tai nėra tikroji laisvė. Tikroji laisvė yra vidinė, kada tu jauti, kad esi laisvas, kad esi saugus, esi ramus, turi mėgstamą darbą. Kada pareiga ir atsakomybė tampa tau neatsiejamu dalyku“, – tikino profesorius.
Pasak jo, studentai šiandien yra labai smalsūs, valdo labai daug informacijos ir didelė dalis jų yra atviri diskusijai.
„Skirkime savo kiekvieno dalyko, disciplinos laiko pamąstymui apie bendražmogiškus dalykus, kad ir apie laisvę. Apie tai, kaip mes reaguojame į vieną ar kitą pokytį mūsų valstybėje ir kaip mes galime atsispirti vartotojiškai visuomenei, o ne tik sraigteliais joje būti. Kaip mes galime atitolti arba atitolinti save nuo „nuovargio visuomenės“, – siūlė prof. R. Velička.
Prie diskusijos prisijungęs rektorius emeritas prof. Juozas Augutis perspėjo, kad šiandienos pavojai laisvei yra užslėpti – tai aklas greito rezultato ir trumpalaikės naudos vaikymasis. Jis pabrėžė, kad būtent platus artes liberales mąstymas leidžia apginti laisvę nuo aplinkos diktuojamų sąlygų.
VDU asocijuotas profesorius emeritas Mindaugas Saulius Venslauskas pabrėžė intelektinę energiją, kuri yra gilus gebėjimas orientuotis ir priimti optimalius sprendimus neprognozuojamame pasaulyje. Pasak jo, sudėtingose situacijose, kai nėra išankstinių paruoštų atsakymų, universitetinis išsilavinimas turi būti toks, kad žmogus ne pasimestų, o sąmoningai rastų tinkamiausią veiksmų planą.
Prieš pagrindinę diskusiją VDU prorektorius studijoms doc. dr. Rytis Pakrosnis bendruomenei pristatė atnaujinto artes liberales modelio gaires. Prorektorius akcentavo, kad šis modelis orientuotas į visapusišką asmenybės lavinimą, kritinį mąstymą ir gebėjimą veikti neapibrėžtumo sąlygomis, o tai yra esminė universiteto misija šiandieniniame pasaulyje.
About the Author
