Du mėnesiai – tiek laiko jau tęsiasi kariniai veiksmai Persijos įlankoje. Iš pradžių atrodė, o ir JAV prezidentas užtikrintai anonsavo, kad tai bus trumpalaikiai veiksmai, kurie labiau paveiks įlankos regioną nei mus. Šiandien jau akivaizdu: tai, kas vyksta Hormūzo sąsiauryje – iššūkis pasaulio energetikai, kurio pasekmes jau jaučiame ir Lietuvoje.
Apie Hormūzo sąsiaurį kalbama kaip apie vieną svarbiausių pasaulio energetinių arterijų. Per jį keliauja penktadalis pasaulio naftos ir dujų. Kai laivyba čia sutrinka, ne vieno verslo tiekimo grandinės ir procesai susiduria su naujais iššūkiais.
Net jei šiandien girdime narsius stipriausios pasaulio valstybės vadovo pasisakymus apie tai, ką šis padarys, jei sąsiauris nebus atvertas, realybėje tokie grasinimai Irano režimui, rodos, nė motais. Laivyba išlieka ribota, o infrastruktūra regione – stipriai pažeista. Tai labai svarbus momentas, kurį dažnai, kalbėdami apie karo padarinius, nuvertiname.
Problema nėra tik tai, kad ženkliai mažiau laivų šiandien kerta sąsiaurį. Problema yra tai, kad didelė dalis energetinės infrastruktūros – nuo gavybos iki eksporto terminalų – yra daužoma konvencinėmis priemonėmis ir negali veikti pilnu pajėgumu.
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) jau kalba, kad pasauliui gali prireikti bent poros metų atstatant tai, kas sugadinta. Ir jeigu Lietuvoje jau dabar kalbame apie reikšmingai augančias skirtingų produktų (pvz. putplasčio) kainas, stringančius procesus (pvz. daugiabučių renovacija) – netrukus problemų gali būti ir daugiau.
Ką tai reiškia mums?
Brangstanti nafta tiesiogiai kelia transporto ir logistikos kainas. Tai jaučia visi: nuo smulkių mažmeninės prekybos iki didelių gamybos įmonių. Brangstančios dujos didina veiklos procesų kaštus. Ypač energetiškai jautriose srityse, tokiose kaip statyba, pramonė, maisto gamyba ar chemijos sektorius.
Tačiau didžiausia rizika slypi elektros energijos rinkoje.
Šiandien situaciją stabilizuoja atsinaujinanti energetika – saulė ir vėjas leidžia dalį elektros pasigaminti vietoje, mažinant priklausomybę nuo importo. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę pirmą kartą istorijoje visą elektros energijos poreikį Lietuvoje užtikrinome tik atsinaujinančiais šaltiniais. Tai yra priežastis, kodėl kol kas nematome elektros energijos kainų šuolių, kokį teoriškai galėtume patirti, jei daugiau gamintumėme iškastiniu kuru.
Vis dėlto elektros kaina Europoje vis dar glaudžiai susijusi su dujų kaina. Kai dujos brangsta, brangsta ir elektros energija – ypač tuo metu, kai saulė šviečia ar vėjas pučia mažiau. Tai reiškia labai paprastą dalyką – jei dujų rinkoje įtampa išliks, tą silpniau ar stipriau, bet pajusime.
Verslui energijos kaštų eilutės tampa sunkiau prognozuojamos, o tai tiesiogiai veikia investicinius sprendimus, kainodarą ir konkurencingumą.
Svarbu suprasti ir tai, kad energetikoje poveikis vėluoja – tiekimo grandinės turi inerciją. Todėl realų trūkumą ir kainų spaudimą dažnai pradedame jausti tik po kelių mėnesių. Būtent dėl to ruduo ir žiema šiandien atrodo kaip didžiausias neapibrėžtumo laikotarpis, verčiantis tiek verslą, tiek gyventojus gerai apgalvoti, kokius elektros energijos tiekimo planus pasirinkti, kokius sprendimus priimti.
Ką galime padaryti?
Situacija Persijos įlankoje – labai neapibrėžta. Kiek laiko dar truks karas – nežino niekas. Tai reiškia, kad mes, kaip šalis, privalome tęsti tai, ką jau sėkmingai darome kurį laiką – intensyviai investuoti į vietinę elektros energijos gamybą atsinaujinančiais šaltiniais, energijos kaupimą ir lankstų vartojimą. Kuo daugiau elektros pasigaminame patys, tuo mažiau priklausysime nuo įvykių globaliose rinkose.
Ir turime suprasti, kad šiandieninis elektros kainų stabilumas nėra duotybė – tai ankstesnių sprendimų rezultatas ir tai mes susikūrėme patys.
Tuo pačiu verslui ir gyventojams – pavasario ir vasaros sezonai yra tas metas, kai vertėtų atidžiai įsivertinti savo situaciją, pasitarti su ekspertais ir jau dabar priimti atsakingus sprendimus. Liberalizuota rinka vartotojams siūlo platų spektrą elektros tiekimo sprendimų. Ir tokių, kurie rizikingi labiau, ir tokių, kurie nuo rizikų leidžia apsisaugoti. Bendraukite su tiekėjais, konsultuokitės – pasiruošti įmanoma net blogiausiems scenarijams.
Energetika yra globali. Jei „butelio kakliukas“ formuojasi Hormūzo sąsiauryje – kad ir kiek toli jis būtų nuo Lietuvos – anksčiau ar vėliau tai pasiekia ir Lietuvos vartotoją. Esminis momentas – kaip į tai pažiūrėsime ir kiek tam būsime pasiruošę.
Apie „Enefit“:
„Enefit“ – didžiausia elektros energijos tiekėja Baltijos šalyse, Lietuvoje veikianti nuo 2007 metų. Bendrovė buitiniams ir verslo klientams tiekia elektros energiją. 7 iš 10-ies verslo klientų renkasi „Enefit“ tiekiamą žalią elektros energiją.Baltijos šalyse ir Lenkijoje taip pat vystomas viešasis „Enefit“ elektromobilių įkrovimo tinklas, kuris vien Lietuvoje elektromobilių vairuotojams siūlo daugiau nei 300 viešojo įkrovimo stotelių.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė šiuo metu užima antrą vietą rinkoje pagal klientams tiekiamą elektros energijos kiekį. Bendrovė priklauso didžiausiai Baltijos šalių elektros gamybos ir prekybos įmonių grupei „Eesti Energia“. Grupės įmonės veikia Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje bei Lenkijoje.
About the Author
