Kiekvienais metais pasitaiko keletas ilgųjų savaitgalių, kuriuos mėgstantys keliauti gyventojai gali išnaudoti trumpoms kelionėms į užsienį. Pagrindinis tikslas – išsirinkti kelionės kryptį, laiku įsigyti bilietą, pasirūpinti apgyvendinimu ir kelionei pasiruošta. Vis dėlto, kaip rodo naujai atliktas tyrimas, kas trečias šalies gyventojas, leisdamasis į kelių dienų kelionę, nusprendžia kliautis fortūna ir nesinaudoja kelionių draudimu. Ekspertų vertinimu, tai dažniausias mitas, kuriuo vadovaujasi trumpųjų kelionių mėgėjai – kad per kelias dienas jiems nieko netikėto nenutiks.
Didžiausio draudiko šalyje „Lietuvos draudimas“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad trečdalis gyventojų (34 proc.), vykdami trumpų kelionių į kitas Europos šalis, nepasirūpina kelionių draudimu. Dar 14 proc. respondentų keliaudami apsidraudžia tik kartais, rodo tyrimo duomenys.
Pasak Artūro Juodeikio, bendrovės žalų departamento direktoriaus, tyrimo duomenys iliustruoja, kad trumpoms kelionėms gyventojai nesiruošia atsakingai − beveik kas antras trumpam į užsienį išvykstantis keliauja neapsidraudęs iš viso arba draudimu naudojasi nenuosekliai, dažnai pasikliaudamas sėkme.
„Trumpų kelionių metu saugumo jausmą neretai suteikia tai, kad dažniausiai keliaujama į kitas Europos šalis – netoli esančias kaimynes arba gerai pažįstamas kryptis. Vis tik draudikų praktika rodo, kad trumpose kelionėse žmonės stengiasi nuveikti ir pamatyti kuo daugiau per ribotą laiką, nemažai laiko praleidžia vaikščiodami, užsiima aktyviu laisvalaikiu, o tai didina traumų ir netikėtų sveikatos sutrikimų riziką. Be to, dažnu atveju incidentai nutinka ir dėl kitų žmonių veiksmų“, – sako A. Juodeikis.
Mitas: per kelias dienas man nieko nenutiks
Draudimo ekspertas pabrėžia, kad traumų ir sveikatos sutrikdymų tikimybė nepriklauso nuo kelionės trukmės – jos gali nutikti ir per vieną savaitgalį: „Žvelgiant į praėjusių metų ilgųjų savaitgalių išvykas, buvo fiksuota žalų už kone 40 tūkst. eurų. Tuo tarpu registruotai maksimaliai žalai padengti klientui buvo išmokėta daugiau nei 4 tūkst. eurų suma“.
„Kad ir kaip saugiai keliaujama, dažnai nenumatytos situacijos iškyla ir ne dėl paties keliautojo kaltės. Pavyzdžiui, skrendant į kaimyninę Latviją pernai yra pasitaikę atvejų, kai klientų bagažas vėlavo, buvo apgadintas arba jiems ūmiai susirgus teko kreiptis į medikus“, – komentuoja A. Juodeikis.
Daugiausiai žalų praėjusiais metais registruota šiose Europos šalyse: Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys.
Mitas: sveikatos išlaidoms padengti pakaks Europos sveikatos draudimo kortelės
A. Juodeikis pastebi, kad didžioji dalis fiksuojamų žalų kelionių metu yra susijusios su sveikatos problemomis ir gydymo išlaidomis – nuo staigių negalavimų iki traumų ar apsinuodijimų.
Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) suteikia tam tikrą apsaugą, tačiau jos galimybės yra ribotos. ESDK suteikia teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir vietos gyventojams, tačiau tik valstybinėse gydymo įstaigose.
„Praktikoje tai reiškia, kad prireikus skubios pagalbos keliautojai neretai kreipiasi į privačias gydymo įstaigas, kurios yra arčiau arba gali suteikti pagalbą greičiau. Tokiais atvejais ESDK patirtų išlaidų nepadengia, o sąskaitas pacientui tenka apmokėti pačiam. Be to, ESDK nekompensuoja paciento pargabenimo į Lietuvą, lydinčio asmens kelionės išlaidų, papildomų gydymo paslaugų, vaistų įsigijimo išlaidų“, – detalizuoja A. Juodeikis.
Dėl šių priežasčių ESDK dažnai laikoma tik minimalia apsauga, o ne pilnaverčiu kelionių draudimo pakaitalu.
Mitas: jei kelionėje kažkas nutiks, sumokėsiu pats
A. Juodeikio teigimu, keliaudami į trumpas keliones žmonės dažnai nuvertina galimas rizikas, nors finansinis skirtumas tarp draudimo įmokos ir realių nuostolių nelaimės atveju gali būti dešimteriopas.
„Kelių dienų kelionių draudimas dažnai kainuoja mažiau nei viena vakarienė restorane ar papildomas bagažas keliaujant lėktuvu. Tuo tarpu net paprastas gydymas užsienyje gali atsieiti šimtus ar tūkstančius eurų. Mūsų bendrovės duomenys rodo, kad pernai metų ilgųjų savaitgalių išvykų vidutinė žalos suma siekė beveik 600 eurų“, − akcentuoja A. Juodeikis.
About the Author
