Nepaisant geopolitinių iššūkių ir augančių rizikų aviacijos sektoriuje, Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos oro uostais imasi sprendimų, kuriais užtikrinamas svarbiausių skrydžių krypčių tęstinumas ir sudaromos sąlygos jų plėtrai bei šalies ekonomikos augimui. Ministro Juro Taminsko įsakymu Lietuvos oro uostų įstatinis kapitalas didinamas beveik 3,2 mln. eurų.
Sprendimas leis užtikrinti trijų verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių krypčių – Vilnius–Hamburgas, Vilnius–Lisabona ir Vilnius–Diuseldorfas – tęstinumą bei sudarys finansines sąlygas Lietuvos oro uostams užtikrinti procedūras dėl naujos strateginės krypties į vieną iš Londono oro uostų – Gatviko, Hitrou arba Sičio.
„Puikiai suprantu, kokį reikšmingą poveikį verslui ir keleiviams turėjo Londono Sičio krypties netekimas. Todėl imamės konkrečių sprendimų, kad atkurtume patogų susisiekimą ir užtikrintume skrydžius į vieną iš Londono oro uostų. Kartu stipriname ir kitas strategiškai svarbias kryptis, kurios prisideda prie ekonomikos augimo, verslo ryšių ir geresnio Lietuvos pasiekiamumo“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Lietuvos oro uostai skrydžių plėtrai taiko rizikos pasidalijimo modelį, leidžiantį kartu su oro linijomis vystyti ilgalaikius, ekonomiškai pagrįstus maršrutus. Šis modelis padeda užtikrinti tiek esamų krypčių stabilumą, tiek naujų maršrutų atsiradimą.
„Užtikrindami susisiekimą su svarbiausiais Europos aviacijos centrais stipriname tai, kas Lietuvai šiandien ypač svarbu – geresnes sąlygas verslo ir turizmo augimui bei ryšius su tarptautiniais partneriais. Ypatingą reikšmę čia turi Vokietijos kryptis – ji itin svarbi mūsų strateginiam bendradarbiavimui, įskaitant Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje. Todėl nuosekliai dirbame, kad šios kryptys būtų išsaugotos“, – teigia susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.
Pastaraisiais metais Lietuvos oro uostų tinklas nuosekliai plečiamas – tiek reguliarių, tiek užsakomųjų skrydžių kryptimis. 2025 m. pradėti vykdyti reguliarūs skrydžiai iš Vilniaus į Bergeną, Budapeštą, Kataniją, Prahą, Tiraną ir Turku, taip pat iš Kauno į Peskarą. Tais pačiais metais pradėti vykdyti užsakomieji skrydžiai iš Kauno į Šarm el Šeichą bei iš Palangos į Šarm el Šeichą ir Antaliją.
2026 m. plėtra tęsiama – iš Palangos jau pradėti skrydžiai į Bergeną, iš Vilniaus – į Reikjaviką, taip pat artimiausiu metu keleiviams bus atidarytos dvi naujos kryptys į Gdanską ir Podgoricą.
Susisiekimo ministerija ir toliau nuosekliai dirba, kad Lietuvos oro uostai pasiūlytų dar daugiau patogių bei strategiškai svarbių krypčių, stiprinančių Lietuvos pasiekiamumą Europoje ir už jos ribų.
About the Author
