Atšilus orams, Lietuvos gatvėse prasideda tikrasis dviračių ir paspirtukų sezonas. Nors šis judumo šuolis džiugina, draudikų sukaupti duomenys atskleidžia ir kitą medalio pusę: kartu su pirmąja šiluma staigiai išauga eismo įvykių skaičius. Ekspertai įspėja, kad tokios nelaimės dažnai būna itin skaudžios ne tik finansiškai, bet ir sveikatos prasme.
Sezoniškumas: nuo balandžio iki spalio
Draudimo bendrovės ERGO duomenys rodo, kad „lengvojo“ transporto – dviračių ir paspirtukų – aktyvumas tiesiogiai koreliuoja su termometro stulpeliu. Didžiausia įvykių koncentracija kasmet fiksuojama antrąjį ir trečiąjį metų ketvirčiais, atšilus orams.
„Ilgesnės dienos ir šilti orai į eismą sugrąžina ne tik patyrusius entuziastus, bet ir tuos, kurie šiomis priemonėmis naudojasi tik retkarčiais. Būtent tada dažniausiai ir klystama: netinkamai įvertinamas greitis, saugus atstumas ar kitų vairuotojų manevrai. Tokiose situacijose dažnai nukenčia ne tik transporto priemonės, bet ir patys žmonės“, – sako ERGO Transporto priemonių žalų skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
Skaičiai kalba patys už save: 2024 m. ERGO fiksavo 145 eismo įvykius, susijusius su dviračiais ir paspirtukais, o nukentėjusiems išmokėta daugiau nei 248 tūkst. eurų. Praėjusiais, 2025-aisiais, užregistruoti 123 tokie atvejai, tačiau išmokų suma išliko panaši ir viršijo 222 tūkst. eurų.
Pasak R. Bieliausko, pagrindinis skirtumas tarp automobilių avarijų ir incidentų su dviratėmis transporto priemonėmis yra žalos pobūdis. Jei automobilių atveju dažniausiai remontuojama „geležis“, tai dviračių ar paspirtukų įvykiuose išmokos dydį paprastai lemia patirtų traumų sudėtingumas.
Tai itin ryškiai atspindėjo praėjusių metų statistika: trys didžiausios išmokos (po maždaug 14 tūkst. eurų kiekviena) buvo skirtos būtent asmens žaloms atlyginti. Visais šiais atvejais scenarijus buvo panašus: dviratininkai nukentėjo susidūrę su automobiliais gatvėje arba neatsargiai įvažiavę į pėsčiųjų perėjas. Šių metų tendencijos taip pat nedžiugina – nors sezonas tik įsibėgėja, pirmąjį ketvirtį didžiausia išmoka už panašią nelaimę jau spėjo perkopti 4 tūkst. eurų ribą.
Motociklų žalų – kelis kartus daugiau
Jei įvykiai, kuriuose dalyvauja dviračiai ar paspirtukai, skaičiuojami dešimtimis, tai motociklų ir motorolerių statistika yra nepalyginamai niūresnė. Vien 2025 m. ERGO užregistravo 376 žalas, susijusias su šiomis transporto priemonėmis, o bendra išmokų suma priartėjo prie 900 tūkst. eurų
„Motociklininkai Lietuvos kelių eismo įvykių suvestinėse vis dar atsiduria pernelyg dažnai. Čia susiduriame su visai kitu incidentų mastu: vidutinė žalos suma siekia beveik 3 200 eurų, o tai yra kelis kartus daugiau nei dviračių atveju. Kai susiduria automobilis ir motociklas, didžiąją išmokų dalį sudaro ne technikos remontas, o asmens sveikatos žalų atlyginimas, ilgas gydymas ir reabilitacijos išlaidos“, – pažymi R. Bieliauskas.
Eksperto teigimu, motociklų kategorijoje fiksuojami ne tik dažnesni, bet ir finansiškai skaudžiausi incidentai. Praėjusiais metais didžiausia žala viršijo 60 tūkst. eurų – tokia suma išmokėta po tragiško automobilio ir motociklo susidūrimo, kai buvo stipriai apgadintas turtas ir sunkiai sužaloti žmonės. Dar du panašūs atvejai pareikalavo po 40 tūkst. eurų išmokų.
Pavojingiausias laikas – dar prieš akis
Nors pagrindinis motociklų sezonas piką pasiekia vasarą, draudikai ragina neprarasti budrumo jau dabar. 2026 m. sausio–kovo mėnesiais, kai gatvėse pasirodė tik patys pirmieji motociklininkai, ERGO jau užfiksavo 56 žalas. Bendra išmokų suma per šį trumpą laikotarpį viršijo 38 tūkst. eurų, o vidutiniai nuostoliai siekė daugiau kaip 1 200 eurų.
„Pirmieji metų mėnesiai paprastai būna tylesni, tačiau pasirodžius saulei situacija pasikeičia akimirksniu. Svarbu suprasti, kad po žiemos vairuotojai būna atpratę nuo intensyvaus dviračių transporto priemonių srauto. Todėl pirmosios pavasario kelionės reikalauja maksimalios koncentracijos – klaidos kaina čia matuojama ne tik tūkstančiais eurų, bet ir žmogaus sveikata ar net gyvybe“, – reziumuoja R. Bieliauskas.
Pasak eksperto, pavasarį visiems eismo dalyviams – tiek automobilių vairuotojams, tiek motociklininkams ar paspirtukininkams – būtina iš naujo „persikalibruoti“. Automobilių vairuotojams jis pataria dažniau tikrinti akląsias zonas, atsargiau sukti į dešinę ir įvertinti, kad dviratis ar paspirtukas gali pasirodyti gerokai greičiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tuo metu motociklų vairuotojams kritiškai svarbu nepervertinti savo matomumo ir kelyje palikti daugiau erdvės reakcijai.
About the Author
