Nors Lietuvoje vis daugiau kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, seksualinį priekabiavimą ir kaip jį atpažinti, visuomenėje vis dar gajus reiškinys – aukos kaltinimas. Klausimai „kodėl ji ten ėjo?“, „kaip buvo apsirengusi?“, „kodėl neišėjo anksčiau?“ vis dar dažnai nustelbia patį priekabiavimo faktą.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro „Veda vidus“ vadovė, psichoterapeutė Dalia Puidokienė ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė aiškina – aukos kaltinimas kyla ne atsitiktinai. Jį skatina psichologiniai mechanizmai, stereotipai ir visuomenėje įsišaknijusios nuostatos.„Pati kalta“ – vis dar gajus stereotipasLygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė M. Jurkutė aiškina, kad Lietuvoje vis dar stiprus stereotipinis požiūris į moters elgesį ir vaidmenį.„Kai kalbama apie seksualinį smurtą, labai dažnai vertinama, kaip moteris atrodė, ką vilkėjo, ar buvo išgėrusi, kaip elgėsi. Dėmesys nukreipiamas į ją, o ne į tai, kodėl vyras nusprendė smurtauti“, – sako ji.Pasak pašnekovės, visuomenė dažnai laukia vadinamosios „tobulos aukos“ – kad ji būtų kukli, atsargi, nepriekaištingai besielgianti. Jei moteris neatitinka šio įsivaizduojamo standarto, jai daug lengviau suverčiama kaltė.M. Jurkutė atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiosios kaltinimas giliai įsišaknijęs visuomenėje, ir toks vertinimas nebūtinai priklauso nuo išsilavinimo ar gyvenamosios vietos – praktikoje ryškūs skirtumai tarp skirtingų visuomenės grupių ne visada matomi.„Pagal gyvenamąją vietą, profesiją ar amžių labai aiškių skirtumų dažnai nėra. Nėra taip, kad vien kaimo gyventojai ar vien vyresni žmonės būtų labiau linkę toleruoti smurtą. Ryškiausias skirtumas dažniausiai matomas pagal lytį – vyrai dažniau nei moterys linkę toleruoti tam tikrą netinkamą elgesį“, – teigia ji.Tuo metu psichoterapeutė pastebi, kad jos praktikoje aukos kaltinimas dažniau pasireiškia iš vyresnių asmenų.„Vyresnė karta augo laikais, kai apie smurtą buvo kalbama mažiau, daugiau nutylima, stipresnės patriarchalinės nuostatos. Tai daro įtaką požiūriui ir šiandien“, – sako ji.Kaltindami kitą, žmonės nusimeta atsakomybęPasak psichoterapeutės D. Puidokienės, kaltė ir atsakomybė dažnai eina greta. Kai žmogus pradeda kaltinti kitą, ypač nukentėjusįjį, jis tarsi nusimeta atsakomybę nuo savęs.„Kaltė yra labai skausmingas jausmas. Nemalonus, nepatogus. Todėl žmonės dažnai bando jo išvengti – perkeldami kaltę kitam“, – aiškina specialistė.Jos teigimu, tai gali vykti ir visuomeniniu lygmeniu. Žmogus nesąmoningai prisijungia prie aplinkoje girdimo požiūrio, perima kolektyvinį mąstymą ir ima kartoti tas pačias nuostatas.Psichoterapeutė pažymi, kad dalis žmonių lengviau identifikuojasi su smurtautoju nei su auka. Viena priežasčių – baimė.„Smurtautojas atrodo stiprus, agresyvus, galingas. Kai kurie žmonės nesąmoningai tapatinasi su juo, nes tai leidžia pasijusti saugesniems“, – dėsto ji.Tai primena gynybinį mechanizmą: jei stoju į stipresniojo pusę, jaučiu mažesnę grėsmę sau.Aukos kaltinimas traumuoja antrą kartąAbi pašnekovės sutaria – visuomenės reakcija gali būti ne mažiau žalinga nei pats smurto faktas.Kai žmogus po patirto smurto išgirsta klausimus „Kodėl leidai?“, „Kodėl pasielgei vienaip, o ne kitaip“ arba „Kodėl nepasakei anksčiau?“, jis ima abejoti savimi.„Atsiranda gėda, pažeminimas, menkavertiškumo jausmas. Žmogus pradeda galvoti, kad gal tikrai pats kaltas“, – sako D. Puidokienė.Tokios reakcijos dažnai sustabdo žmones nuo kreipimosi pagalbos, pranešimo policijai ar net artimiesiems. Būtent todėl, pabrėžia M. Jurkutė, oficiali statistika gali neatspindėti tikrosios situacijos šalyje. Ji aiškina, kad kai kuriose Šiaurės Europos šalyse seksualinį priekabiavimą nurodo patyrusios daugiau moterų nei, pavyzdžiui, Rytų Europoje. Tačiau tai dažnai reiškia ne didesnį smurto mastą, o didesnį gebėjimą atpažinti pažeidimus ir apie juos kalbėti.„Kai visuomenėje aiškiai kalbama apie ribas, aiškiai išreikštą valią ir netinkamą elgesį, žmonės geriau supranta, kas su jais įvyko“, – teigia pašnekovė.Ką reikia keisti?Abi specialistės sutaria: pagrindinis raktas į pokytį – švietimas. Svarbu ne tik mokyti mergaites saugotis, bet ir berniukus nuo mažens ugdyti pagarbos, atsakomybės ir ribų supratimo.Vis dėlto, tik švietimas negarantuos geresnės situacijos, pabrėžia M. Jurkutė. Anot jos, taip pat būtinos aiškios taisyklės mokyklose, universitetuose ir darbovietėse – žmonės turi žinoti, kad seksualinis priekabiavimas ar smurtas nebus toleruojami, o už tokį elgesį laukia pasekmės.„Vien žinojimas, kad už netinkamą elgesį bus rimtai reaguojama, jau veikia kaip prevencija“, – sako specialistė.Nepaisant problemų, abi pašnekovės mato ir pozityvių ženklų. Lietuvoje vis daugiau kalbama ne tik apie fizinį, bet ir apie psichologinį, seksualinį smurtą, sutikimą santykiuose, ribų svarbą.„Prieš dešimt ar dvidešimt metų apie daugelį šių temų beveik nekalbėjome. Dabar žmonės vis drąsiau įvardija patirtis ir ieško pagalbos“, – sako D. Puidokienė.Tai rodo, kad visuomenė keičiasi. Tačiau tam, kad aukos kaltinimas iš tiesų silpnėtų, vien garsesnių diskusijų neužtenka – reikia nuoseklaus švietimo, atsakomybės kultūros ir aiškios žinutės: už smurtą visada atsakingas smurtautojas.
Jei patyrėte seksualinį smurtą, trauma neturi galiojimo laiko. Prabilkite, kreipkitės į centrą „Prabilk“. Nemokama, konfidenciali pagalba darbo dienomis nuo 13:00 iki 17:00 val. teikiama telefonu +370 661 69 990 arba pokalbiais internetu (angl. chat) www.prabilk.lt
