Nors organizacijų vadovai vis dar mokosi dirbti su Z karta, šiemet įmonių duris, ieškodami sezoninių darbų, jau pradės varstyti pirmieji alfa kartos atstovai (gimę nuo 2010 m.). Analitikų duomenimis, iki 2030 m. ši karta visame pasaulyje sudarys per 2 milijardus žmonių ir taps gausiausia karta žmonijos istorijoje.
Darbo rinka jau dabar išgyvena transformaciją, kai pereinama nuo kontrolės prie pasitikėjimo ir nuo hierarchijos prie bendro susitarimo. Alfa karta šią transformaciją pagreitins dar labiau, rašoma „Baltic Assist“ pranešime žiniasklaidai.
Gimę su technologijomis
Skirtingai nei ankstesnės kartos, kurioms reikėjo prisitaikyti prie skaitmenizacijos, alfa karta nemato atskirties tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulio. Jai algoritmai, dirbtinio intelekto (DI) asistentai ir personalizuotas turinys yra rutinos dalis. Eurostato duomenys rodo, kad 63,8 proc. 16–24 m. jaunuolių Europos Sąjungoje jau naudojo generatyvinio DI įrankius.
„Z kartai norma buvo internetas, tūkstantmečio kartai – patys kompiuteriai. Alfa kartai išskirtine rutinos dalimi tapo DI ir personalizuotas turinys. Tai pirmoji karta, kuri šių įgūdžių įgyja natūraliai“, – sako Andžej Rynkevič, užsakomųjų paslaugų bendrovės „Baltic Assist“ vadovas.
Socialinių mokslų daktarė, Vilniaus privačios gimnazijos vykdančioji vadovė ir edukologė dr. Agnė Liubertaitė-Amšiejė, kasdien stebinti šią kartą mokyklos suoluose, pabrėžia esminį skirtumą:
„Technologijos alfa kartai yra aplinka. Todėl jie ne tik greitai prisitaiko – jie tiesiog turi kitą atskaitos tašką: jei kažką galima automatizuoti, kodėl mes to nedarome? Jie puikiai apdoroja daug informacijos, bet daug sunkiau išbūna monotoniškame, lėtame procese.“
Tai tiesiogiai paveiks tai, kaip ši karta suvokia savo atsakomybes darbe. Jei užduotis neturi aiškios prasmės arba ją logiškiau patikėti algoritmui, alfa kartos atstovas nebijos klausti, kam to apskritai reikia. Vadinasi, tokie darbuotojai dirbs efektyviau, jeigu tik pavyks išlaikyti jų dėmesį.
Kokios specialybės alfa kartai tiks, o kokioms geriau rinktis kitų kartų atstovus?
Dėl unikalaus dėmesio ritmo ir natūralaus technologinio raštingumo alfa kartos atstovai rinksis visiškai kitokio pobūdžio vaidmenis. Tiesa, kai kur keisis ir pačios specialybės.
Vienas paprasčiausių ir šiuo metu jau ryškiausiai besiformuojančių pavyzdžių – programavimas. Šiais laikais daugelis pažangiausių programuotojų rankomis parašo tik iki 10 proc. kodo, o didžioji dalis darbo – kodo tikrinimas ir užduočių formulavimas. Turintys tokią specialybę alfa kartos atstovai tikrai žibės, nes jie kaip niekas kitas supranta, kaip rašyti užklausas ir valdyti algoritmus.
Dėl gebėjimo greitai apdoroti informaciją jiems taip pat puikiai tiks darbas trumpais, greitais ciklais, kur rezultatas matomas čia ir dabar. Tai dažniausiai projektų vadovų ar panašios pozicijos.
Tiesa, alfa karta nebijos ir kūrybos, tik jie kurs skaitmenines patirtis: nuo virtualios realybės edukacinių platformų iki itin personalizuotos rinkodaros.
„Baltic Assist“ vadovas pastebi, kad organizacijos, kurios laiku neautomatizuos savo procesų, praras jaunuosius talentus.
„Ši karta neateina dirbti to, ką gali greičiau padaryti algoritmai. Jei tikitės, kad alfa kartos darbuotojas aštuonias valandas per dieną mechaniškai ves duomenis į lenteles ar darys rutinines ataskaitas, jūs jį prarasite. Jų stiprybė bus gebėjimas valdyti ir optimizuoti DI įrankius, kurie tą darbą atlieka už juos“, – teigia A. Rynkevič.
Tad bet koks darbas, kurį sudaro mechaniškas tų pačių veiksmų kartojimas be jokios kūrybinės ar analitinės vertės, arba darbas, kuriame būtina griežta hierarchija ir biurokratinė sistema, alfa kartai bus sunkiai įkandamas.
Mirtis metiniam pokalbiui ir darbo valandoms
Tiesa, atitinkamai keisis ir pati darbo aplinka. Dr. Agnė Liubertaitė-Amšiejė teigia, kad pirmiausia nykti turėtų metiniai vertinimai:
„Realiame gyvenime reikės trumpo, reguliaraus, aiškaus grįžtamojo ryšio. Ne „pagal jausmą“, o kaip darbo higienos dalies. Alfa karta norės augti greitai – tam reikia dažnų mini korekcijų, o ne didelio pokalbio po metų.“
Pasikeis ir pats darbo vietos bei laiko suvokimas. Darbas bus ne vieta, į kurią einama, o rezultatas, kurį reikia pasiekti.
A. Rynkevič atkreipia dėmesį į geografinį ir laiko lankstumą, kurio reikalaus ateities darbuotojai: „Tradicinis darbo modelis nuo aštuonių iki penkių praranda savo prasmę. Alfa kartai geografinės ribos ir fizinis biuras nebeegzistuoja kaip būtinybė. Jie orientuojasi į galutinį rezultatą ir prasmę, todėl laimės tos organizacijos, kurios sugebės pasiūlyti lankstumą, asmeninio augimo kelią ir pasitikėjimą.“
Tad alfa kartos atėjimas į darbo rinką yra galimybė įmonėms, kurios jau šiandien pradeda keisti savo kultūrą. Norint laimėti kovą dėl inovatyviausių ateities protų, organizacijoms būtina pasiūlyti aiškius trumpalaikius augimo kelius, maksimaliai automatizuoti rutiną, o vadovus paversti įkvepiančiais mentoriais. Iš anksto pasiruošę pokyčiams verslai užsitikrins neabejotiną konkurencinį pranašumą.
About the Author
