Kai skolos ima diktuoti gyvenimo ritmą, o finansiniai įsipareigojimai pradeda stumti į socialinę paraštę, kyla natūralus klausimas – ar dar yra išeitis? Apie vieną iš realių sprendimų – fizinio asmens bankrotą – komentuoja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Rokas Puodžiūnas.
Didelės skolos šiandien neaplenkia nei mažesnes pajamas gaunančių žmonių, nei finansiškai stipresnių asmenų. Nepavykęs verslas, neapgalvoti finansiniai sprendimai, paveldėti įsipareigojimai ar netikėtos gyvenimo situacijos – priežasčių gali būti daug. Tačiau pasekmė dažniausiai viena: ribojamos galimybės gyventi oriai, aktyviai dalyvauti ekonominiame gyvenime ir planuoti ateitį.
Nors bankrotas vis dar dažnai siejamas tik su įmonių pabaiga, realybėje tai – ir fiziniams asmenims prieinamas teisinis instrumentas. Nuo 2013 m.Lietuvoje galiojantis fizinių asmenų bankroto institutas suteikia galimybę iš naujo atsistoti ant kojų: suvaldyti skolas, grįžti į finansinį stabilumą ir išvengti ilgalaikio socialinio nuosmukio.
„Tai nėra lengvas ar greitas kelias, tačiau tinkamai taikomas jis gali tapti realia galimybe susigrąžinti kontrolę savo gyvenime“, – sako teisininkas.
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo
Pasak AVOCAD teisininko, prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, asmuo pirmiausia turi informuoti visus savo kreditorius. Tai privaloma padaryti raštu ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki pareiškimo pateikimo teismui. Svarbu: teismui vėliau reikės pateikti įrodymus, kad ši pareiga buvo tinkamai įvykdyta.
Tik praėjus šiam vieno mėnesio laikotarpiui nuo kreditorių informavimo, galima teikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą (FABĮ), asmuo gali inicijuoti bankroto procesą tik tuo atveju, jei atitinka visas šias sąlygas: yra nemokus, nemokumas atsirado sąžiningai; nėra kitų įstatyme numatytų kliūčių.
Kas laikoma nemokumu?
Įstatymas nemokumą apibrėžia kaip situaciją, kai asmuo nebegali vykdyti savo pradelstų finansinių įsipareigojimų, o jų suma viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Šio straipsnio publikavimo metu MMA Lietuvoje siekia 1153 Eur, todėl nemokumas konstatuojamas, kai skolos viršija 28 825 Eur.
Tačiau vien skaičių nepakanka – teismai vertina situaciją plačiau. Nemokumas nėra laikinas finansinis sunkumas, nenoras mokėti, ar vien faktas, kad turto vertė mažesnė nei skolos.
Kad būtų pripažintas nemokumas, turi būti nustatytos visos šios sąlygos:
- Bendra skolų suma viršija 25 MMA;
- Skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę;
- Asmuo neturi realių galimybių skolų padengti nei iš turto, nei iš pajamų.
Pasak Roko Puodžiūno, labai svarbu suprasti, kad vertinimas nėra formalus. Jei asmuo, nepaisant didesnių skolų, gauna pakankamas pajamas ir gali per protingą laiką jas padengti – jis nelaikomas nemokiu. „Kita vertus, net ir didelės pajamos automatiškai nereiškia mokumo. Jei jų nepakanka įsipareigojimams vykdyti, gali būti konstatuotas nemokumas. Todėl kiekvienu atveju vertinama reali finansinė situacija: pajamos, įsipareigojimai ir būtinos pragyvenimo išlaidos“, -pažymi AVOCAD teisininkas.
Asmens sąžiningumas
Teisininkas pabrėžia, kad labai svarbu suvokti, kad Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas yra skirtas padėti tik sąžiningiems asmenims atkurti savo mokumą. Todėl sąžiningumas yra viena esminių sąlygų siekiant fizinio asmens bankroto.
Jis vertinamas dviem aspektais: ar asmuo, kreipdamasis į teismą, sąžiningai atskleidė visą informaciją ir ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai.
Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą tik tada, kai jis turėjo esminės įtakos nemokumo atsiradimui – kitaip tariant, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir susidariusios finansinės padėties.
Praktikoje nesąžiningumas dažniausiai pasireiškia tuo, kad asmuo:
- pateikia netikslią ar iškraipytą informaciją apie savo finansinę padėtį (skolas ar turtą);
- nuslepia svarbias aplinkybes;
- neatskleidžia visų turimų įsipareigojimų ar pajamų šaltinių.
Teismai taip pat gali pripažinti asmenį nesąžiningu, jei nustatoma, kad jis sąmoningai leido skoloms augti – pavyzdžiui, skolinosi tikėdamasis, kad vėliau įsipareigojimai bus nurašyti, arba elgėsi itin neatsakingai su savo finansais.
Vis dėlto kiekviena situacija vertinama individualiai. Vertinama ne tik faktinė finansinė padėtis, bet ir asmens elgesys bei jo motyvai – ar jis iš tiesų siekė spręsti problemas, ar priešingai, jas gilino.
Pavyzdžiui, vien tai, kad asmuo yra sudaręs daug vartojimo kredito sutarčių, dar nereiškia nesąžiningumo. Svarbu nustatyti:
- kam buvo naudojamos pasiskolintos lėšos (būtiniems poreikiams ar ne);
- ar buvo kitų būdų tuos poreikius patenkinti;
- ar skolinimasis buvo proporcingas ir pagrįstas;
- kokių veiksmų asmuo ėmėsi, siekdamas išvengti skolų didėjimo.
Net ir neatsargus finansinių galimybių įvertinimas savaime nereiškia nesąžiningumo – jei nėra įrodymų, kad asmuo veikė tyčia ar itin neatsakingai, bankroto byla gali būti keliama.
Svarbu ir tai, kad sąžiningumas paprastai vertinamas per 3 metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą. Jei per šį laiką asmuo elgėsi sąžiningai, tačiau nepajėgė atkurti mokumo, jam neturėtų būti užkertamas kelias inicijuoti bankroto procesą.
Vis dėlto išimtiniais atvejais teismas gali vertinti ir ilgesnį laikotarpį – pavyzdžiui, jei akivaizdu, kad nemokumą lėmė anksčiau atlikti nesąžiningi veiksmai.
Kada teismas atsisako kelti bankroto bylą?
Net ir esant didelėms skoloms bankroto byla ne visada bus keliama. Įstatymas numato aiškius atvejus, kada teismas gali atsisakyti tai daryti.
Pirmiausia, bankrotas nebus leidžiamas, jei asmens nemokumą lėmė jo žalingi įpročiai – pavyzdžiui, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis ar azartiniais lošimais.
Taip pat teismas gali atsisakyti kelti bylą, jei asmuo yra teistas už tam tikrus finansinio pobūdžio nusikaltimus ir tas teistumas dar nėra išnykęs, o būtent šie veiksmai prisidėjo prie jo nemokumo.
Bankroto procesas negali būti kartojamas per dažnai – jei nuo ankstesnio bankroto pabaigos ar nutraukimo nepraėjo 10 metų, nauja byla nebus keliama.
Galiausiai, kliūtis gali atsirasti ir tuo atveju, jei asmuo yra susijęs su įmone (neribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu), kuriai jau iškelta bankroto byla.
Kitaip tariant,anot AVOCAD teisininko, bankrotas yra galimybė, bet ne visais atvejais – teismas visada vertina ne tik skolas, bet ir jų atsiradimo aplinkybes.
Kas vyksta iškėlus bankroto bylą?
Jei teismas pripažįsta asmenį nemokiu ir nemato kliūčių, jam iškeliama bankroto byla. Tuomet paskiriamas bankroto administratorius, kuris prižiūri visą procesą ir užtikrina, kad jis vyktų sklandžiai bei sąžiningai.
Toliau rengiamas mokumo atkūrimo planas – tai aiškus susitarimas, kaip ir per kiek laiko bus atsiskaitoma su kreditoriais. Šiam planui turi pritarti kreditoriai, o vėliau jį patvirtina teismas. Planas įgyvendinamas per 3 metus. Įvykdžius visus jame numatytus mokėjimus, procesas užbaigiamas oficialiu aktu.
Svarbu prieš priimant sprendimą bankrutuoti
Teisininkas Rokas Puodžiūnas įspėja, kad fizinio asmens bankrotas nėra „lengvas būdas“ atsikratyti skolų. Tai mechanizmas, skirtas sąžiningiems žmonėms sugrįžti į normalų finansinį gyvenimą, kartu užtikrinant ir kreditorių interesus.Įgyvendinus mokumo atkūrimo planą, likusios nepadengtos skolos gali būti nurašomos. Tačiau, pasak jo, svarbu žinoti, kad ne visos skolos išnyksta. Nenurašomos jos, kai žala, padaryta nusikalstama veika, alimentai (išlaikymas vaikams), baudos valstybei už pažeidimus, įkeitimu ar hipoteka užtikrintos skolos, jei susitariama išsaugoti turtą.
Be to, šios skolos net nėra įskaičiuojamos vertinant, ar asmuo atitinka bankroto sąlygas.
Todėl prieš priimant sprendimą bankrutuoti svarbu realiai įsivertinti savo situaciją: iš kur atsirado skolos, ar jos gali būti grąžintos per protingą laiką, ar teismas jus laikys sąžiningu asmeniu. Taip pat reikia suprasti, kad skolos nebus panaikintos iš karto – kurį laiką teks gyventi laikantis finansinių apribojimų. Dėl šių priežasčių prieš kreipiantis į teismą visada verta pasitarti su teisininkais.
About the Author
