Į „Swedbank“ padalinį atėjusiai senjorei nepavyko „investuoti“ į auksą. Banko darbuotojos atsisakė įvykdyti stambų 44 tūkst. eurų pavedimą. Nors iš pradžių operacija galėjo pasirodyti įprasta, tačiau uždavus kelis saugumo klausimus ir išgirdus atsakymus, kilo įtarimas, kad moteris yra paveikta nusikaltėlių. Po kelių dienų klientė sugrįžo į banko padalinį padėkoti už išgelbėtas santaupas ir pripažino, kad pirkti auksą ją buvo įkalbėję finansiniai sukčiai.
Pasitelkia ir dirbtinį intelektą
„Tokia mūsų kasdienybė“ – savo poelgio žygdarbiu nelaiko banko klientus aptarnaujančios Žaneta Tumaitė ir Svetlana Beliavskaja. „Deja, šiandien labai dažnai į banką ateina arba paskambina nuo sukčių nukentėję žmonės. Vis tik kartais, kaip ir šiuo atveju, klientai dar nebūna spėję pinigų atiduoti nusikaltėliams, todėl ir padėti jiems būna lengviau,“ – sako S. Beliavskaja.
Darbas su sukčių paveiktais klientais yra išties nelengvas. „Žmonės būna labai stipriai paveikti, įbauginti, specialiai paruošti pokalbiui su banko darbuotojais, jiems netgi būna įduoti pluoštai dirbtinio intelekto pagalba suklastotų dokumentų. Ir šiuo atveju, senjorė buvo atsinešusi suklastotą žinomos auksu prekiaujančios įmonės sąskaitą faktūrą, kurioje buvo tik vienas netikslumas – pakeista viena raidė įmonės pavadinime“, – pasakoja Ž. Tumaitė.
Sukčių metodai nuolat kinta
Kita priežastis, kodėl banko darbuotojų nuomone, finansiniams sukčiams pavyksta apgauti tiek daug žmonių, yra ta, kad jie nuolatos keičia savo taktikas. Vos tik schema paplinta ir tampa žinoma, jie sukuria naują pasakojimą arba vėl grįžta prie senesnių, jau primirštų, metodų.
„Pavyzdžiui, senyvo amžiaus, ypač rusakalbiai žmonės, dažnai būna įbauginti karo grėsme. Sukčiai juos įtikina, kad netrukus prasidės neramumai, todėl reikia išsiimti visas santaupas, nes reikės palikti šalį. Kitas dažnas sukčių scenarijus – gąsdinimas, kad per jūsų sąskaitą plaunami pinigai, todėl gresia ne tik prarasti pinigus, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Tokiais ir panašiais pasakojimais nusikaltėliai išvilioja pinigus „saugojimui“, – apie nusikaltėlių išmonę dalijasi „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
Daugiausia nuostolių dėl suklastotų žinučių ir el. laiškų
Senyvo amžiaus, ypač vieniši žmonės, yra bene labiausiai pažeidžiama grupė, nukenčianti nuo telefoninių sukčių. „ Savo manipuliacijoms nusikaltėliai negaili laiko, būna dėmesingi, ir taip laimi pasitikėjimą,” – sako Ž. Augonė. Vis tik, anot ekspertės, nuo sukčių šiandien gali nukentėti kiekvienas nepriklausomai, nuo amžiaus, išsilavinimo ar pajamų dydžio.
„Ant apgaulingų VMI, UNIPARK, JUDU, „Ignitis“, siuntų tarnybų, bankų ir kitų organizacijų žinučių paspaudžia ir vėliau sukčių inicijuotus mokėjimus patvirtina ir tokie žmonės, kurie sako „Aš esu tas, kuris savo tėvams ir seneliams nuolat aiškinu apie sukčiavimo grėsmes. Niekada nemaniau, kad pats tapsiu nusikaltėlių auka“, – pokalbį su nukentėjusiu klientu prisimena Ž. Tumaitė.
Sukčių gebėjimas imituoti įmonių pranešimus, pagal Pinigų plovimo ir prevencijos centro duomenis, šiuo metu yra pats žalingiausias sukčiavimo būdas šalyje. Dėl jo gyventojai ir įmonės pernai neteko maždaug 5 mln. eurų. Anot banko informacinės saugos vadovės, sukčių žinutės išmaniuosiuose telefonuose gali įkristi ten pat, kur ir tikros įmonių žinutės, o dirbtinio intelekto pagalba sukčiai parašo vis geresnius tekstus, todėl atpažinti klastą darosi sunkiau.
„Jeigu telefoniniam sukčiavimui nusikaltėliai išnaudoja žmonių pažeidžiamumą dėl garbaus amžiaus ir vienišumo, tai suklastotomis žinutėmis ir laiškais jie tikisi apgauti skubančius, vienu metu kelis dalykus darančius, po darbų pavargusius žmones. Be to, sukčiai seka aktualijas ir pagal tai veikia. Pavyzdžiui, pajamų deklaravimo ir vėlesniu laikotarpiu jie imituoja valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ar suintensyvina savo atakas prieš didžiąsias metų šventes, kai tiek gyventojai, tiek įmonių darbuotojai yra labiausiai užimti ir dėl to mažiau atidūs“, – pasakoja Ž. Augonė.
Kviečia kalbėtis su vyresnio amžiaus artimaisiais
Paklaustos, kaip patartų saugotis ir apsaugoti savo artimuosius nuo sukčių, pašnekovės ragina skirti dėmesio savo vyresniems tėvams ar seneliams. Pasikalbėti su jais apie gresiančius pavojus: ne tik sukčių skambučius, bet ir žinutes, laiškus, vizitus į namus apsimetant banko darbuotojais, paslaugų įmonių atstovais ar teisėsaugos pareigūnais.
„Taip pat labai svarbu saugotis patiems, atidžiai tikrinti gautas žinutes. Net ir paspaudus ant nuorodų akimirksniu sukčiai negauna prieigos prie jūsų sąskaitų, o siekia, kad patvirtintumėte jų mokėjimus, tad tokiose situacijose nuo nuostolių galėtų apsaugoti informacijos įrenginio ekrane perskaitymas ir suvokimas“, – pataria banko darbuotojos.
About the Author
