Spartus visuomenės senėjimas ir ilgalaikės ligos kelia naujų iššūkių žmonių kasdienybėje. Kai tampa sunku tinkamai savimi pasirūpinti, slaugos paslaugos namuose tampa gyvybiškai svarbios. Pernai šių paslaugų prireikė daugiau nei 70 tūkst. gyventojų Lietuvoje. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena svarbiausius dalykus apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamas slaugos paslaugas namuose.
Kam ir kada skiriamos
„Slauga namuose suteikia galimybę žmogui gauti tęstinę ir kokybišką priežiūrą savo aplinkoje, kai dėl sveikatos būklės jis nebegali savimi pasirūpinti ar nuvykti į gydymo įstaigą. Šios paslaugos ypač svarbios vyresnio amžiaus ar sunkiai sergantiems pacientams, kuriems reikia su sveikata susijusios priežiūros ir profesionalios pagalbos. Tai veiksminga alternatyva stacionarinei slaugai, leidžianti reikiamas paslaugas gauti neišvykstant iš namų“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Oksana Burokienė.
Fondo lėšomis kompensuojamas slaugos paslaugas namuose gali gauti visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visaverčiai veikti kasdienėje buityje.
Slaugos poreikis nustatomas pagal Slaugos poreikio vertinimo klausimyną. Vertinama, ar žmogus gali savarankiškai apsitarnauti, pavalgyti, pasirūpinti asmens higiena, matyti, girdėti, judėti, orientuotis aplinkoje, reikšti mintis, taip pat įvertinamas gyvenamosios aplinkos pritaikomumas, artimųjų pagalba, specializuotos priežiūros poreikis. Pagal surinktus balus slaugos poreikis skirstomas į mažą, vidutinį arba didelį, o tai lemia, kiek kartų per metus slaugos specialistai apsilankys paciento namuose.
Klausimyną pildo šeimos gydytojas, šeimos gydytojo komandoje dirbantis slaugytojas, gydytojas geriatras (vyresnio amžiaus žmonių gydytojas), su gydytoju geriatru dirbantis slaugytojas, pacientą stacionare gydantis gydytojas arba slaugytojas. Siuntimą slaugai namuose gauti išrašo paciento šeimos gydytojas.
Slaugos paslaugos namuose gali būti skiriamos ir pacientams po operacijų, kai laikinai sutrinka jų gebėjimas savarankiškai pasirūpinti savimi. Tokiu atveju slaugos poreikį nustato gydytojas chirurgas, kuris išrašo siuntimą ir pateikia slaugos rekomendacijas. Su siuntimu pacientui reikia kreiptis į savo polikliniką, kuri pasirūpins slaugos paslaugų teikimu namuose.
Padeda visa specialistų komanda
Slaugos paslaugos namuose turi būti prieinamos visiems, kam nustatytas jų poreikis, todėl visos pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos turi jas teikti prie jų prisirašiusiems gyventojams pačios arba sudaryti dėl jų sutartį su kita gydymo įstaiga.
Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandoje dirbantis specialistas paslaugas teikia pagal individualius paciento poreikius ir savo kompetenciją:
- Slaugytojas atlieka injekcijas, prijungia lašines, ima kraujo ar šlapimo mėginius, atlieka elektrokardiogramą, rūpinasi pragulų profilaktika, priežiūra, žaizdų ir dirbtinių kūno angų priežiūra, maitinimu per vamzdelį ir kt.
- Slaugytojo padėjėjas matuoja kraujospūdį ir temperatūrą, padeda pasirūpinti asmens higiena, teikia pagalbą maitinant, prausiant pacientą, keičiant jo padėtį ir kt.
- Kineziterapeutas padeda atkurti ar pagerinti judesių funkciją, stiprina fizinį pajėgumą ir kt.
- Ergoterapeutas moko kasdienių įgūdžių – nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar darbinių veiklų, padeda pritaikyti namų aplinką, parinkti pagalbines priemones: įtvarus, ramentus, vežimėlį, valgymo įrankius ir kt.
O. Burokienės teigimu, ambulatorinės slaugos paslaugos namuose – tai pagalba ne tik pacientui, bet ir jo artimiesiems: „Žinojimas, kad šalia yra slaugos specialistų komanda, suteikia daugiau ramybės ir pasitikėjimo, kad jų artimas žmogus galės jaustis oriai ir bus tinkamai prižiūrimas.“
Slaugos specialistai į paciento namus atvyksta kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Vizito trukmė priklauso nuo paskirtų procedūrų – nuolatinė, visą parą trunkanti slauga namuose nėra teikiama.
Pagalba socialinės globos įstaigose
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau žmonių. Jose apsilankę slaugos paslaugų namuose komandos specialistai gali atlikti tik šias šeimos gydytojo ar su šeimos gydytoju dirbančio slaugytojo paskirtas procedūras: paimti ėminius diagnostiniams tyrimams, atlikti elektrokardiogramą, išmatuoti akispūdį, atlikti intervencines procedūras, dirbtinių kūno angų, opų ar pragulų priežiūrą, išsiurbti gleives.
Žmonėms, gyvenantiems socialinės globos įstaigose, neturinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena mažiau nei 25 žmonės, gali būti teikiamos visos slaugos paslaugų namuose komandos specialistų paslaugos.
Slaugos poreikis auga kasmet
VLK duomenimis, fondo lėšomis apmokamas slaugos paslaugas namuose kasmet gauna vis daugiau Lietuvos gyventojų: 2023 m. jas gavo 60 tūkst., 2024 m. – 65 tūkst., o praeitais metais – per 70 tūkst. pacientų.
Augant poreikiui, didėja ir suteikiamų paslaugų apimtis bei finansavimas: 2024 m. suteikta 2,5 mln. paslaugų ir panaudota per 45 mln. eurų, o pernai – 2,7 mln. paslaugų, kurioms apmokėti prireikė daugiau nei 56 mln. eurų fondo lėšų.
„Slaugos paslaugos namuose padeda pacientui gauti profesionalią pagalbą jautriu gyvenimo laikotarpiu, todėl itin svarbu skaidrumas ir aiškumas. Norime, kad šios paslaugos būtų teikiamos nuosekliai, kokybiškai ir laikantis nustatytos tvarkos, o pacientai jaustųsi saugūs bei tinkamai informuoti“, – pabrėžia O. Burokienė, ragindama slaugą namuose gaunančius pacientus ir jų artimuosius aktyviai domėtis teikiamomis paslaugomis bei jų kokybe. Informacija apie suteiktas paslaugas skelbiama E. sveikatos portale.
About the Author
