Po kiekvienos daugiabučio avarijos situacija dažnai kartojasi pagal tą patį scenarijų: draudikas atlygina žalą gyventojui, o tuomet ieško, į ką šią sumą perkelti. Praktikoje tokiu taikiniu neretai tampa namo administratorius ar bendrija – tarsi pats užliejimo faktas jau savaime reikštų jų kaltę. Tačiau, pasak teisininkų, teismai vis aiškiau brėžia ribą: vien fakto, kad įvyko avarija, nepakanka.
Būtent tai dar kartą patvirtino ir naujausia Vilniaus apygardos teismo nutartis, kurioje buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį UAB „Mano Būstas Sostinė“. Šioje byloje atsakovei atstovavo advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys.
Ginčas kilo dėl buto užliejimo, įvykusio dėl nesandaraus bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką buto savininkei, siekė šią sumą prisiteisti iš daugiabučio administratoriaus, teigdamas, kad būtent jis turėjo užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir užkirsti kelią žalai.
Vis dėlto tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad vien to, jog avarija įvyko bendrojo naudojimo objekte, nepakanka administratoriaus civilinei atsakomybei taikyti. Teismai vertino ne patį įvykio faktą, o tai, ar administratorius realiai vykdė jam teisės aktais pavestas funkcijas: ar buvo atliekamos apžiūros, kaip buvo fiksuojama vamzdynų būklė, ar buvo objektyvių duomenų apie avarinę būklę ir ar apskritai buvo pagrindas imtis neatidėliotinų veiksmų be savininkų sprendimo.
Byloje nustatyta, kad administratorius sistemingai vykdė statinio ir inžinerinių sistemų apžiūras, jų metu vamzdynų būklė buvo vertinama kaip patenkinama, o kompetentingų specialistų išvadų, jog ginčo vamzdynas iki įvykio buvo avarinės būklės, nebuvo pateikta. Teismas taip pat pažymėjo, kad pats vamzdžių nusidėvėjimas dar nereiškia avarinės būklės, o nesant duomenų apie realią grėsmę administratorius neturi pareigos savo nuožiūra, be gyventojų pritarimo, inicijuoti remonto ar keitimo darbų.
Teismas aiškiai akcentavo tai, kad sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, būtina vertinti ne vien avarijos pasekmę, o visas reikšmingas aplinkybes – ar buvo nustatyti konkretūs defektai, koks jų mastas ir reikšmė, ar jie buvo tokie, kad darbai jau būtų laikytini privalomaisiais, ir ar administratorius turėjo objektyvų pagrindą veikti nedelsiant. Priešingu atveju atsakomybė būtų nepagrįstai perkeliama administratoriui vien dėl to, kad įvyko incidentas.
Pasak AVOCAD advokato Egidijaus Langio, ši nutartis yra reikšminga visam daugiabučių administravimo sektoriui: „Šioje byloje pavyko pasiekti, kad teismai labai aiškiai pasisakytų dėl praktikoje dažnai pasitaikančios, tačiau teisiškai nepagrįstos logikos – jog jei įvyko avarija, vadinasi, atsakingas administratorius. Mūsų vertinimu, formuojama svarbi ir iš esmės teisinga praktika: draudikas, reikšdamas subrogacinį reikalavimą, turi įrodyti konkrečius administratoriaus neteisėtus veiksmus ar neveikimą, o ne remtis vien pačiu užliejimo faktu“, – pažymi E.Langys.
Pasak advokato, sveikintina ir tai, kad teismai šią situaciją įvertino objektyviai ir nuosekliai, o tai padeda užbaigti praktiką, kuri administratoriams ir bendrijoms pernelyg dažnai tapdavo savotišku draudikų pasipelnymo šaltiniu.
Ši nutartis siunčia aiškią žinią namų bendrijoms ir administratoriams: tinkamai vykdoma techninė priežiūra, periodinės apžiūros, dokumentuotas objekto būklės vertinimas ir teisės aktų laikymasis turi esminę reikšmę ginčuose su draudikais. Tačiau, pasak AVOCAD advokato, ne mažiau svarbu ir tai, kad atsakomybė negali būti preziumuojama vien dėl nelaimingo įvykio – turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
About the Author
