Dar neseniai geopolitinė rizika daugeliui Lietuvos įmonių atrodė kaip tema, svarbi didžiosioms tarptautinėms korporacijoms ar investuotojams į politiškai nestabilius regionus. Tačiau šiandien ji veikia derybas dėl finansavimo, investuotojų lūkesčius ir sprendimų tempą. Todėl klausimas verslui jau nebėra vien tai, ar geopolitinis neapibrėžtumas egzistuoja, bet ir ką praktiškai daryti, kad dėl jo investicija nebūtų atidėta ar apskritai sustabdyta.
Pasaulio ekonomikos forumo 2025 m. vertinimu, valstybių remiamas ginkluotas konfliktas buvo įvardytas kaip svarbiausia trumpalaikė pasaulinė rizika, o platesnė geopolitinė ir ekonominė įtampa toliau stiprina neapibrėžtumą verslui bei kapitalui.
Lietuvos bankas savo ruožtu yra pažymėjęs, kad nors JAV dalis Lietuvos eksporto struktūroje sudaro apie 5 proc., realūs ekonominiai ryšiai yra glaudesni, nes Lietuva yra įsitraukusi į tiekimo grandines, susijusias su JAV rinka. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija taip pat pabrėžia, kad augant prekybos barjerams ir geopolitinei įtampai, tiekimo grandinių trikdžiai mažoms atviroms ekonomikoms tampa ypač jautrūs.
„Formaliai Lietuva išlieka stabili, patikima Europos Sąjungos ir NATO valstybė, tačiau praktikoje investuotojas šiandien vertina plačiau nei vien šalies teisinę sistemą. Jam svarbu, kaip karas Ukrainoje, regiono saugumo suvokimas, galimi prekybos ribojimai ar tiekimo trikdžiai galėtų paveikti konkretų projektą. Todėl dalis investicinių sprendimų šiandien priimami lėčiau, o verslui tenka gerokai aiškiau parodyti, kad rizikos yra ne ignoruojamos, o įvertintos“, – sako teisės firmos „Sorainen“ partnerė Indrė Pelėdaitė.
Investuotojui svarbi ir apsauga
Kai investuotojui nebeužtenka vien gero verslo plano, svarbiomis tampa ir priemonės, padedančios sumažinti nekomercinę riziką. Viena iš jų – politinių rizikų draudimas.
Anot I. Pelėdaitės, tarptautinėje praktikoje tai jau seniai nėra nišinis instrumentas, skirtas tik investicijoms į akivaizdžiai nestabilias valstybes – jis vis dažniau naudojamas kaip praktinis sandorio saugiklis, padedantis apsaugoti investuotoją nuo nuostolių, kuriuos sukelia ne rinka ar prastas verslo sprendimas, o karas, politinis smurtas, valdžios veiksmai ar kiti nekomerciniai įvykiai. Tarptautinio draudimo brokerio „Howden“ 2025 m. apžvalga rodo, kad susidomėjimas kredito ir politinių rizikų draudimu auga būtent dėl prekybos trikdžių, tarifų neapibrėžtumo ir geopolitinio nestabilumo.
„Dažnai manoma, kad politinių rizikų draudimas aktualus tik tada, kai verslas investuoja į labai nestabilią rinką. Iš tiesų jis gali būti svarbus ir Lietuvoje vystomiems projektams, jei jiems reikalingas užsienio investuotojas ar tarptautinis finansavimas. Kai investuotojui kyla klausimų ne tiek dėl paties projekto, kiek dėl platesnės regiono aplinkos, toks draudimas gali tapti labai praktišku sprendimu“, – teigia I. Pelėdaitė.
Ką dengia šis draudimas
Politinių rizikų draudimas nėra skirtas apsaugoti nuo komercinės nesėkmės ar blogų valdymo sprendimų. Jo paskirtis – padengti nuostolius, atsirandančius tada, kai investiciją ar veiklą paveikia valdžios sprendimai, turto nusavinimas ar nacionalizacija, svarbių leidimų ar licencijų panaikinimas, karo ar politinio smurto sukelta žala, lėšų pervedimo ar valiutos konvertavimo ribojimai, taip pat tam tikrais atvejais valstybės ar valstybinio partnerio sutartinių įsipareigojimų nevykdymas.
Dėl šių priežasčių draudimas aktualus ne vien įmonėms, kurios pačios investuoja užsienyje, tačiau ir tiems Lietuvos verslams, kurie siekia parodyti investuotojui, kad jų projektas yra parengtas veikti ir sudėtingesnėje aplinkoje.
Pasak I. Pelėdaitės, praktikoje toks draudimas vertingas ne vien dėl galimos išmokos, bet ir dėl sverto derybose. Jei projektas priklauso nuo užsienio investuotojo, banko ar tarptautinio partnerio sprendimo, draudimo teikiama apsauga gali padėti sumažinti suvokiamą riziką ir parodyti, kad jautriausi scenarijai yra apgalvoti iš anksto. Kai kuriais atvejais tai padeda ir derėtis dėl palankesnių finansavimo sąlygų.
„Investuotojui svarbu matyti ne tik gerą verslo planą ar prognozuojamą grąžą. Jam ne mažiau svarbu žinoti, kas nutiks, jei pasikeis reguliacinė aplinka, sutriks lėšų judėjimas, bus paveikta infrastruktūra ar valstybė nevykdys savo įsipareigojimų. Kai verslas gali parodyti, kad tokie scenarijai įvertinti ir bent iš dalies perkelti draudikui, tai siunčia aiškų signalą apie projekto brandą“, – sako „Sorainen“ partnerė.
Riziką verta vertinti iš anksto
Anot I. Pelėdaitės, dažniausia klaida yra apie politinių rizikų draudimą pradėti galvoti per vėlai – kai sandoris jau beveik sudarytas arba kai problema jau iškilusi. Iš tiesų šį klausimą verta kelti gerokai anksčiau: kai projektas priklauso nuo užsienio investuotojo ar finansavimo, kai verslas susijęs su kita valstybe, kai sandoryje yra valstybinio partnerio elementas arba kai investuotojas patį Baltijos regioną vertina kaip geopolitiškai jautresnį.
„Šiandien verslui nebeužtenka vien parodyti, kad projektas gali būti pelningas. Vis dažniau reikia įrodyti ir tai, kad jis yra atsparus. Todėl konkurencinį pranašumą įgyja tie, kurie gali atsakyti ne tik į klausimą, kiek investicija uždirbs, bet ir ką darys, jei įvyks tai, ko pats verslas nekontroliuoja“, – reziumuoja I. Pelėdaitė.
About the Author
