Didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano racionaliai valdantys savo išlaidas būtiniausioms paslaugoms, tačiau jų elgsena rodo priešingai. „Elektrum Lietuva“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad nors 62 proc. respondentų teigia nepermokantys už paslaugas, net 40 proc. jų apskritai netikrina kainų rinkoje.
Ekspertų teigimu, toks atotrūkis tarp suvokimo ir realaus elgesio būdingas visų būtinųjų paslaugų – ryšio, draudimo ar šildymo – srityse. Vartotojai linkę manyti, kad jų pasirinkimai yra optimalūs, net jei jie nėra peržiūrimi ilgą laiką.
Ši tendencija itin atsispindi elektros tiekimo srityje, kur kainos kinta gana dažnai. Tiekėjai reguliariai atnaujina planus, reaguodami į pokyčius didmeninėje rinkoje, todėl nauji pasiūlymai neretai skiriasi nuo anksčiau sudarytų sutarčių sąlygų. Dėl to vartotojai, kurie ilgą laiką neperžiūri savo plano, gali nepastebėti, kad rinkoje jau yra palankesnių alternatyvų.
„Elektros tiekėjų planai ir kainos rinkoje nuolat keičiasi – tiekėjai, reaguodami į orų pokyčius, ateities sandorių prognozes, gamybos apimtis ir jungčių pralaidumus, savo pasiūlymus peržiūri bent kartą per mėnesį. Todėl vartotojams verta bent kartą-du per metus pasitikrinti savo pasirinkimą“, – sako „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas.
Anot jo, net ir nedidelis kainos skirtumas gali turėti apčiuopiamą poveikį metinėms išlaidoms.
„Pavyzdžiui, vartojant apie 400 kWh per mėnesį ir pasirinkus planą su mažesne kaina – nuo 24,5 iki 22,9 ct/kWh – per metus galima sutaupyti apie 50 eurų. Papildomai pritaikius tinkamiausią ESO planą ar laiko zonas, sutaupymas gali viršyti ir 70 eurų“, – teigia „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas.
Psichologiniai veiksniai – svarbesni nei atrodo
Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos docentės, Vadovų magistrantūros modulio „Strateginė rinkodara“ vadovės Linetos Ramonienės, tokį vartotojų pasyvumą dažnai lemia ne informacijos trūkumas, o elgsenos įpročiai – žmonės linkę vengti sprendimų, kurie gali sukelti net ir nedidelę riziką.
„Kadangi žmonės galimą praradimą ar klaidos riziką išgyvena stipriau nei tokio pat dydžio galimą naudą, net ir kelių eurų sutaupymas dažnai emociškai nusveriamas baimės pasirinkti netinkamai ir vėliau gailėtis. Jei žmogus jau turi tiekėją, gauna įprastas sąskaitas ir nepatiria akivaizdžių problemų, vien mintis apie keitimą gali atrodyti kaip nereikalinga papildoma rizika“, – teigia L. Ramonienė.
Pasak jos, toks elgesys ypač būdingas kasdienėms, būtinosioms paslaugoms, tokioms kaip ryšys, draudimas, šilumos ir elektros energija. Tokiais atvejais veikia vadinamasis status quo efektas – dabartinė situacija žmonėms dažnai atrodo saugesnė vien todėl, kad ji yra pažįstama, todėl net ir esant geresniems pasiūlymams pats keitimo veiksmas suvokiamas kaip papildoma rizika ar nereikalinga komplikacija.
Neapibrėžtumas dėl keitimo sąlygų stabdo sprendimus
Sprendimą keisti paslaugos tiekėją dažnai atideda ne tik įpročiai, bet ir neaiškumas dėl pačių sąlygų. Dalis gyventojų nėra tikri, kada ir kokiomis sąlygomis tai galima padaryti.
Tai rodo ir apklausos duomenys: 37 proc. respondentų mano, kad elektros tiekėją galima keisti bet kada, tačiau gali būti taikomas sutarties nutraukimo mokestis. Dar 29 proc. įsitikinę, kad nemokamai tai galima padaryti tik pasibaigus sutarčiai.
Pasak „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovo Manto Kavaliausko, praktikoje buitiniams vartotojams galimybės yra lankstesnės, nei dažnai manoma. „Vartotojai gali keisti elektros tiekimo planą ir nesulaukę sutarties pabaigos, ir tai jiems nieko nekainuoja“, – teigia jis.
Kitas dažnai pasitaikantis barjeras – įsitikinimas, kad tiekėjo keitimas yra sudėtingas ar reikalaujantis daug laiko. Taip galvoja 22 proc. respondentų, neretai atidėdami sprendimą net jei ir svarsto apie alternatyvas. Iš tiesų pasikeisti elektros tiekėją, t. y. sudaryti naują sutartį savitarnos svetainėje, trunka vos kelias minutes.
Ekspertų teigimu, norint objektyviau įsivertinti situaciją, verta periodiškai peržiūrėti savo paslaugų suvartojimą ir palyginti skirtingų tiekėjų pasiūlymus. Vienas paprasčiausių būdų – periodiškai palyginti rinkoje siūlomas alternatyvas, pasitelkiant viešai prieinamus palyginimo įrankius ar skaičiuokles, kurios leidžia įvertinti pasiūlymus pagal individualius poreikius.
About the Author
