Sulig pavasariu į gatves sugrįžta dviračiai ir elektriniai paspirtukai, tad jų turėtojams apsauga nuo vagysčių vėl tampa aktuali tema. Draudikų inicijuotas tyrimas rodo, kad gyventojai taiko įvairias tikslines priemones apsisaugojimui nuo vagysčių, tačiau vagims tai – menka kliūtis. Draudikų duomenimis, mikrojudumo priemonių vagysčių skaičius Lietuvoje jau trejus metus beveik nesikeičia, o šiltuoju sezonu, kaip taisyklė, išauga. Tad kaip apsaugoti šį savo turtą nuo praradimo?
Didžiausios draudimo bendrovės šalyje „Lietuvos draudimas“ inicijuotas gyventojų tyrimas parodė, kad besinaudojantys mikrojudumo priemonėmis dažniausiai jas saugo tinkamai ir į saugumą nenumoja ranka.
„Tyrimo duomenimis, kone ketvirtadalis arba 23 proc. dviratininkų ir paspirtukininkų teigia naudojantys tvirtą ir patikimą spyną, penktadalis arba 20 proc. paspirtuką ar dviratį be priežiūros palieka tik namų aplinkoje, o 16 proc. viešose vietose šias priemones palieka tik specialiai tam pritaikytose vietose. Dviračių ir paspirtukų naudotojų sąmoningumą parodo ir žema jokių apsaugos priemonių nenaudojančiųjų dalis, jie sudaro tik 4 proc.“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas.
Tačiau draudikų turima vagysčių statistika atskleidžia, kad nepaisant visų taikomų saugumo priemonių, dviračių ir paspirtukų vagysčių nemažėja. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, jau trejus metus iš eilės jų skaičius nekinta ir nenukrenta žemiau 160 vagysčių per metus.
„Daugiausia vagysčių, kaip įprasta, fiksuojame sostinėje Vilniuje – beveik 110 vnt. kasmet. Įdomu tai, kad vagysčių skaičius Kaune ir Klaipėdoje yra labai panašus, galbūt tam įtakos turi galimybės šiltuoju sezonu aktyviai leisti laisvalaikį pajūrio zonoje. Be to, matome, kad vagyčių skaičius pastebimai išauga su pavasario mėnesiais ir aukštame lygyje laikosi visais vasaros mėnesiais“, − komentuoja A. Juodeikis.
Pasak eksperto, dažniausiai dviračiai pavagiami iš tų vietų, kur klaidingai manoma, jog jie turėtų būti saugūs − iš laiptinių ir iš rūsių. Tai yra vietos, į kurias pašaliniai gali lengvai patekti (laiptinės), arba nuošalios vietos, kuriose vagys nesibaimina, jog bus netikėtai užklupti (rūsiai).
„Vidutinė žala už dviračio ar paspirtuko praradimą dėl vagystės sudaro apie 700 eurų, tačiau jų būna ir gerokai didesnių. Štai pernai didžiausia fiksuota vagystės žala siekė 3 tūkst. eurų sumą, o užpernai viršijo ir 5 tūkst. eurų“, – sako A. Juodeikis.
Bendrai 2025 m. dėl dviračių ir paspirtukų vagysčių gyventojams buvo išmokėta beveik 83 tūkst. eurų patirtiems nuostoliams atlyginti, rodo draudimo bendrovės duomenys.
Saugių vietų nesaugumo spąstai
Turint turto draudimo apsaugą ir siekiant, kad draudikas atlygintų žalą dėl pavogtos mikrojudumo priemonės, itin svarbu pasirūpinti jos saugumu patiems.
„Dviratis, elektrinis paspirtukas ar net vaikų vežimėlis turėtų būti laikomi užrakintose patalpose arba prirakinti prie stacionarių, tvirtų objektų. Tai – viena iš svarbiausių sąlygų, kad vagystės atveju žala būtų kompensuota“, – sako A. Juodeikis.
Pasak eksperto, praktikoje neretai kyla nesusipratimų ir diskusijų dėl to, kokios vietos ar patalpos yra laikomos pakankamai saugiomis dviračiams ir paspirtukams laikyti. Gyventojai neretai klaidingai mano, kad tokios bendro naudojimo erdvės, kaip rakinamos laiptinės, atitinka saugumo reikalavimus.
„Realybėje net ir rakinama daugiabučio laiptinė yra gausiai lankoma patalpa, todėl joje paliktas dviratis ar paspirtukas vis tiek turi būti prirakintas prie stacionarių objektų. Tai gali būti sienos, grindys, laiptai, metalinės grotos ar specialiai tam skirti stovai, kurių neįmanoma lengvai išmontuoti“, – sako A. Juodeikis.
Jis priduria, kad tam, jog žala būtų atlyginta, svarbu ne tik tinkamai saugoti turtą, bet ir tinkamai užfiksuoti įvykį. Jei į patalpą buvo įsilaužta, policija turėtų tai patvirtinti. Taip pat svarbu apie vagystę kuo greičiau informuoti draudiką ir pateikti reikiamus dokumentus, prarasto turto nuotraukas.
A. Juodeikis atkreipia dėmesį, kad vagys dažniausiai taikosi ne į brangiausius, o į potencialiai lengviausiai pasisavinamus dviračius ar paspirtukus: „Darbo su klienais praktika rodo, kad vagys pirmiausia renkasi prastai apsaugotas arba iš viso neapsaugotas transporto priemones. Trosinės spynos dažnai nukerpamos per kelias sekundes, todėl jos nesuteikia realios apsaugos. Dėl šios priežasties rekomenduojama rinktis patikimesnes, tvirtesnes spynas“.
Be to, pasak eksperto, net ir papildomos ir iš pirmo žvilgsnio smulkios apsaugos priemonės gali turėti reikšmingą prevencinį efektą. Pavyzdžiui, dviračio registracijos lipdukas gali veikti kaip efektyvi atgrasymo nuo vagysčių priemonė.
About the Author
