Šiandien, kai knygas vis dažniau keičia ekranai, vaikų skaitymo skatinimas tampa ypač svarbia kultūrine užduotimi. Skaitymas ne tik lavina vaizduotę ir kalbinę raišką, bet ir formuoja kritinį mąstymą bei emocinį jautrumą. Būtent todėl Skaitymo ambasadoriaus vaidmuo tampa itin reikšmingas – tai žmogus, įkvepiantis atsiversti knygą, dalintis skaitymo džiaugsmu ir buriantis bendruomenę, kurioje istorijos suartina skirtingas patirtis ir kartas.
2026–2027 metams Skaitymo ambasadore išrinkta literatūros vadybininkė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, daugiau nei du dešimtmečius aktyviai prisidedanti prie skaitymo skatinimo iniciatyvų – nuo Metų knygos rinkimų ir Skaitymo metų koordinavimo iki literatūros forumų, festivalių bei kitų kultūrinių renginių organizavimo. Šiandien, vadovaudama viešajai įstaigai „Vilnius UNESCO literatūros miestas“, Rūta toliau sėkmingai telkia bendruomenę ir skatina skaitymo kultūrą, pabrėždama jos svarbą kritiniam mąstymui, kūrybiškumui ir asmeniniam augimui.
Ambasadorystės veiklą Rūta pradeda su Skaitymo valandėlės iniciatyva. Tai laikas, kai mokiniai gali skaityti tai, kas jiems patinka, neprisirišdami prie privalomos ar mokyklose rekomenduojamos literatūros. Balandžio 23-iąją mokyklos kviečiamos vieną pamoką skirti mėgstamų knygų skaitymui, dalintis rekomendacijomis su draugais ir bendraamžiais, į veiklą įtraukti mokytojus, burti skaitytojų klubus ar kitomis veiklomis skatinti skaitymo kultūrą aplinkoje.
Kviečiame artimiau susipažinti su naujai išrinkta skaitymo ambasadore ir jos asmenine skaitymo kelione, prasidėjusia dar vaikystėje. Taip pat Rūta atskleis, kaip ankstyvos patirtys gali suformuoti ilgalaikį ryšį su literatūra ir tapti pagrindu prasmingam skaitymo skatinimui šiandien.
Asmeninės skaitymo patirtys
Skaitymo ambasadorės santykis su knygomis formavosi dar vaikystėje. „Mano mama ir tėtis daug skaitė, tad namuose netrūko knygų. Skaičiau viską iš eilės“, – pamena R. Elijošaitytė-Kaikarė.
Nuo pasakų iki klasikos – skaitymas buvo neatsiejama jos kasdienybės dalis.
„Vaikystėje krimtau pasaulio pasakų seriją, paskui atėjo metas „Grafui Montekristui“, „Raiteliui be galvos“ ir, žinoma, „Rugiuose prie bedugnės“. Vyresnėse klasėse prasidėjo poezijos laikas – rinkausi Henriko Radausko, Juditos Vaičiūnaitės, Aido Marčėno knygas. Skaičiau ir programinę literatūrą, mėgdavau pasiginčyti – turėjau puikias lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, kurios į literatūrą skatino žvelgti giliau ir leido mąstyti patiems“, – pasakoja Skaitymo ambasadorė.
Kas yra skaitymo džiaugsmas?
Kas iš tiesų slypi už skaitymo džiaugsmo – jausmo, kuris vieniems užgimsta akimirksniu, o kitiems atsiskleidžia pamažu, per patirtį, teigiamus pavyzdžius ir atradimus? Nors šiandien daug kalbama apie skaitymo naudą, ambasadorė sąžiningai pripažįsta, kad į šį klausimą nėra vieno aiškaus atsakymo.
„Jeigu atvirai, neturiu vienareikšmio atsakymo. Visi vaikai yra labai skirtingi, todėl ir skaitymo džiaugsmą atranda skirtingose knygose. Tačiau, kalbant bendrai, jis turbūt atsiranda tada, kai skaitymas nekelia kančios – priešingai, kai negali padėti knygos į šalį ir vis norisi skaityti dar ir dar, o paskui – ir pasidalinti perskaitytais tekstais su kitais, – sako R. Elijošaitytė-Kaikarė.
Ką daryti tiems, kurie „nemėgsta skaityti“?
Ne visi vaikai iš karto atranda ryšį su knygomis – kai kuriems skaitymas ilgą laiką gali atrodyti svetimas ar net atstumiantis. Tačiau už žodžių „nemėgstu skaityti“ dažnai slypi kur kas daugiau nei paprastas nenoras atsiversti knygą.
Ambasadorė vengia moralizavimo ir siūlo ieškoti vaikų neskaitymo priežasčių: „Galbūt dar nerado savo knygos? O gal tiesiog dar neatėjo laikas. Nenorėčiau moralizuoti – juk kaip ir skaitymo, taip ir neskaitymo priežasčių yra įvairių. Manau, labiausiai verta su tokiu vaiku tiesiog pasikalbėti ir kartu paieškoti nemėgimo skaityti priežasčių – jos neretai slypi ne knygose ir ne literatūroje.“
Skaitymo iniciatyvos, keičiančios visuomenės santykį su literatūra
„Visos akcijos, kurios skatina skaityti ir pažinti lietuvių literatūrą, yra svarbios“, – įsitikinusi Rūta. Ji taip pat atkreipia dėmesį į šiuolaikinės lietuvių literatūros pažinimo stoką.
„Kartais kalbuosi su vyresnio mokyklinio amžiaus žmonėmis ir jie sako nežinantys Giedros Radvilavičiūtės, Kęstučio Navako, Valdo Papievio, Danutės Kalinauskaitės, Undinės Radzevičiūtės ir jų kūrybos. Man atrodo, kad jeigu neskaitai šiuolaikinės Lietuvos literatūros, prarandi ne tik pažintį su gera literatūra, bet ir suvokimą, kad mūsų autorių kūriniai jau seniai pasiekę pasaulinės literatūros lygį“, – teigia Skaitymo ambasadorė.
Nuo pirmųjų žingsnių iki tradicijos: Metų knygos rinkimų reikšmė
Įdomu tai, kad Rūta Elijošaitytė-Kaikarė savanoriavo pirmojoje Metų knygos rinkimų akcijoje.
„Pradžios visada yra pačios įdomiausios – nežinai, kaip viskas vyks, ar pasiseks, kaip reaguos žmonės. Akciją iniciavusi Rūta Kačkutė tuo metu padarė neįtikėtinai daug – apie lietuviškas knygas imta kalbėti per televiziją, autoriai pradėti pristatyti laidoje „Labas rytas“. Akcija labai prisidėjo prie lietuviškos literatūros populiarumo ir tai yra didžiausia jos sėkmė. Vilniaus knygų mugėse dažnai pastebiu, kaip lietuviai autoriai sutraukia pilnas didžiausias sales, žmonės rikiuojasi kad gautų autografą – juk to ir buvo siekta nuo pirmųjų akcijos metų!“, – pasakoja R. Elijošaitytė-Kaikarė.
Metų knygos rinkimai sėkmingai vyksta iki šiol. Iki balandžio 23 dienos skaitytojai kviečiami balsuoti už savo mylimiausias metų knygas penkiose kategorijose (knygos vaikams, knygos paaugliams, negrožinės knygos, poezijos knygos ir prozos knygos).
Nugalėtojai bus paskelbti gegužės 7-ąją, taip simboliškai įprasminant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.
Kokios knygos slepiasi Skaitymo ambasadorės lentynoje?
Paklausta apie asmeninę biblioteką, ambasadorė pripažįsta, kad vienu metu skaito kelias knygas: „Turiu prastą savybę – skaityti kelias skirtingas knygas vienu metu.“
R. Elijošaitytė-Kaikarė sutiko pasidalinti šiuo metu skaitomų knygų sąrašu:
· „Florentem“ (parodos „Florentem“ katalogas, sudarytojos: Aistė Bimbirytė, Joana Vitkutė. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2023);
· Darius Indrišionis „Nužudyti verslumą“ (Aukso žuvys, 2026);
· John Boyne „Širdies tūžmai neregimi“ (vertė Gabrielė Gailiūtė, BALTO leidybos namai, 2026);
· Ernestas Parulskis „Lėti nuotykiai“ (Tyto alba, 2026).
· Giedrė Kazlauskaitė „Marialė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025).
Komunikacinė kampanija „Skaitymo ambasadorius“ yra nacionalinio Skaitymo skatinimo 2025–2027 m. veiksmų plano dalis. Iniciatyvą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
About the Author
