Lietuvoje jau dešimt metų veikia gėrimų pakuočių užstato sistema, padėjusi pasiekti įspūdingų rezultatų. Tačiau ji neapima daug plačiai naudojamų gėrimų pakuočių, kurių dalis patenka į aplinką. Gyventojai palaikytų užstato sistemos plėtrą, o dalis ES valstybių tai jau yra įgyvendinusios.
Šių metų vasario 1 d. sukako lygiai dešimt metų, kai Lietuvoje veikia vienkartinių pakuočių užstato sistema. Tai tapo vienu sėkmingiausių aplinkosauginių projektų Lietuvos istorijoje – grąžinama 9 iš 10 į užstato sistemą įtrauktų pakuočių, o šiukšlinimas gamtoje yra gerokai sumažėjęs. Platus visuomenės palaikymas atsispindi ir bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktame tyrime – sistema naudojasi net 94 proc. Lietuvos gyventojų.
Į sistemą neįtrauktos gėrimų pakuotės – prasčiau surenkamos
Užstato sistema per dešimt metų leido surinkti ir sutvarkyti daugiau nei 6,2 mlrd. vienkartinių pakuočių ir beveik 0,6 mlrd. daugkartinių pakuočių. Daugiausia tai – gaiviųjų ir lengvųjų alkoholinių gėrimų pakuotės. Į užstato sistemą nėra įtrauktos kombinuotos, pavyzdžiui, „Tetra Pak“, ar stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotės, todėl jų surinkimo ir sutvarkymo lygis yra gerokai žemesnis.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kombinuotų pakuočių surenkama ir panaudojama arba perdirbama mažiau nei 40 proc., o stiklinių – kiek daugiau nei 70 proc. Tai reiškia, kad didelė dalis į užstatą neįtrauktų gėrimų pakuočių patenka į aplinką ir prisideda prie miškų, pakelių bei vandens telkinių taršos. Dėl to išlieka nuolatinis poreikis rengti šiukšlių rinkimo akcijas „Mes darom“, leidžiančias iš gamtos kasmet pašalinti šimtus tonų pakuočių atliekų.
Gyventojai į taromatus grąžintų ir stipriojo alkoholio butelius
Prieš kelis mėnesius bendrovei „Baltijos tyrimai“ atlikus apklausą nustatyta, kad beveik 90 proc. gyventojų, turinčių stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklinės taros, ją grąžintų. Tai reikšmingai aukštesnis rodiklis nei analogiškoje 2018 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakytoje apklausoje.
Seimo narys Tomas Tomilinas yra įregistravęs siūlymą, kuriuo į užstato sistemą būtų įtrauktos visos gėrimų pakuotės. Jo teigimu, toks sprendimas ne tik patogus ir tinkamas gyventojams, bet ir prisidėtų prie aukštesnių visų gėrimų pakuočių surinkimo rodiklių bei švaresnės gamtos.
Suomija – pavyzdys, kaip tvarkytis su gėrimų pakuotėmis
Visas stiklines gėrimų pakuotes jau ne vieną dešimtmetį yra įtraukusi Suomija. Rezultatai įspūdingi – 2025 m. pasiektas apie 99 proc. pakuočių surinkimo lygis. Tuo metu Australija ir Kanada yra sėkmingai įtraukusios kombinuotas gėrimų pakuotes, tokias kaip „Tetra Pak“. Nuo šių metų pabaigos jas taip pat bus galima grąžinti ir Ispanijoje.
Aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos „Žiedinė ekonomika“ direktorius Domantas Tracevičius pabrėžia, kad užstato sistema Lietuvoje itin pasiteisino, todėl būtų tikslinga ją toliau tobulinti, remiantis gerąja kitų valstybių praktika ir judant link tvaresnės gamybos bei vartojimo.
Dalis verslo priešinasi
Viešojoje erdvėje pasigirsta dalies verslo organizacijų, pavyzdžiui, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos, teiginių, esą plečiama užstato sistema sukels nepatogumų gyventojams, atsiras neigiami kvapai ir pan. Pasak Domanto Tracevičiaus, panašūs argumentai buvo girdimi ir 2014 m., prieš priimant sprendimą įvesti užstato sistemą, tačiau per pastarąjį dešimtmetį visi tie teiginiai su kaupu buvo paneigti.
Jau šią savaitę Seimas gali imtis svarstyti užstato sistemos plėtros klausimus. Šiam projektui palaikymą yra išreiškusi aplinkosaugines nevyriausybines organizacijas vienijanti „Aplinkosaugos koalicija“ ir vartotojų teisių gynimo organizacija „Vartotojų aljansas“. Tikimasi, kad šį kartą Seimas įsiklausys į gyventojų nuomonę ir aplinkosaugininkų argumentus.
About the Author
