Įtampai Artimuosiuose Rytuose įsitvirtinus Hormūzo sąsiauryje, o energetinei krizei vėl sugrįžus į Europos darbotvarkę, degalų kainos tapo kasdiene gyventojų pokalbių tema. Vairuotojai ėmė ieškoti alternatyvų. SEB banko duomenimis, nuo 2026 metų vasario naujų lizingo sutarčių su fiziniais asmenimis skaičius išaugo 63 proc., vien kovą fiksuotas beveik 98 proc. metinis augimas, o elektromobilių lizingo sutarčių skaičius per metus padidėjo apie 52 procentus.
Po Hormūzo sąsiaurio eskalacijos dyzelino kainos Lietuvoje augo sparčiau negu benzino, o tai itin paveikė šalį, kurioje net 64 proc. visų lengvųjų automobilių sudaro dyzeliniai modeliai. Šis kainų šuolis greitai atsispindėjo kasdienėse išlaidose.
„Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, dar vasarį 100 kilometrų kelionė elektromobiliu, kraunamu namuose naktiniu tarifu, kainavo apie 3,5 euro, tuo metu dyzeliniu automobiliu – apie 8,3 euro, o benzininiu – apie 9 eurus. Perskaičiavus pagal balandžio pradžios kainas, dyzelinio automobilio eksploatacijos kaina išaugo maždaug 36 proc., benzininio – apie 20 proc., o elektromobilio iš esmės nepakito. Šiuo metu dyzelinio automobilio kilometro kaina jau viršija 0,11 euro, kai elektromobilio išlieka apie 0,035 euro“, – skaičiuoja Simonas Norbutas, SEB banko Lizingo departamento vadovas.
Nepaisant neramumų įvairiose rinkose, elektromobilių segmentas Lietuvoje išlaiko augimo kryptį. 2025 metais Lietuvoje registruotų elektromobilių skaičius padidėjo beveik 30 proc. ir sudarė 17,4 proc. visų naujų automobilių registracijų. 2026 metų pirmąjį ketvirtį pirmą kartą registruotų elektromobilių skaičius augo dar sparčiau – 40 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kaip ir anksčiau, rinkoje dominuoja naudoti automobiliai, sudarantys apie 62 proc. visų pirmą kartą Lietuvoje registruotų automobilių dalį.
„Nuo 2026 metų vasario (prasidėjus įtampai Artimuosiuose Rytuose) iki dabar (balandžio vidurio) naujų lizingo sutarčių su fiziniais asmenimis skaičius SEB banke išaugo 63 proc., o vien kovą fiksavome beveik 98 proc. metinį augimą. Elektromobilių lizingo sutarčių skaičius taip pat didėja – kovą, lyginant su 2025 m. kovu, jų augimas siekė apie 52 procentus“, – sako S. Norbutas.
Tuo metu verslo segmente situacija išlieka stabilesnė. 2026 metais sudarytų sutarčių skaičius iš esmės nesikeitė, o elektromobilių dalis laikinai sumažėjo. Ekspertai tai sieja su ankstesniais aktyviais įmonių pirkimais ir natūraliais autoparkų atsinaujinimo ciklais.
„Verslas aktyviau investavo į elektromobilius dar 2025 metais, todėl šiemet matome tam tikrą pauzę. Tikėtina, kad elektromobilių dalis įmonių autoparkuose vėl augs, tačiau ne taip staigiai kaip anksčiau“, – komentuoja S. Norbutas.
Nors degalų kainų šuolis aiškiai sustiprino ekonominį argumentą elektromobilių naudai, ekspertai pabrėžia, kad galutinis vartotojų sprendimas vis dar priklauso nuo kelių veiksnių derinio.
„Elektromobilio eksploatacija šiandien akivaizdžiai pigesnė, tačiau sprendimą pirkti lemia ne vien matematika. Čia svarbūs ir įpročiai, infrastruktūra, finansinės galimybės bei bendras ekonominis fonas. Šiemet matome retą situaciją, kai šie veiksniai sutampa ir iš esmės gali pagreitinti pokyčius rinkoje“, – apibendrina S. Norbutas.
Ekspertų vertinimu, jei degalų kainos išliks aukštame lygyje, o gyventojų finansinis lankstumas nesumažės, elektromobilių plėtra Lietuvoje artimiausiais metais gali dar labiau įsibėgėti.
About the Author
