Balandžio 15–16 d. Valstybės duomenų agentūros surengtame dviejų dienų renginyje, pristatyti projekto „Valstybės informacinių išteklių integravimas į duomenų ežerą“ rezultatai ir aptartas jų praktinis taikymas valstybės institucijų veikloje. Renginys subūrė viešojo sektoriaus, savivaldos, verslo, mokslo ir technologijų bendruomenių atstovus, dirbančius su duomenimis ir juos naudojančius priimant sprendimus.
Renginio programą sudarė praktiniai mokymai ir konferencija. Pirmąją dieną vyko „Savivaldos DataLab“ mokymai savivaldybių atstovams, antrąją – Valstybės duomenų konferencija „Houston, We Have Data“. Joje buvo pristatyti projekto metu sukurti sprendimai, aptarti pagrindiniai iššūkiai ir diskutuota apie tolesnes valstybės duomenų vystymo kryptis. Renginys tapo simboline projekto pabaiga ir pažymėjo perėjimą prie praktinio sukurtų sprendimų taikymo valstybės institucijose.
Konferencijos pranešėjai ir diskusijos
Konferencijoje dalyvavo viešojo sektoriaus, verslo ir technologijų bendruomenių atstovai. Pranešimus skaitė Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis, duomenų strategė Milda Aksamitauskienė, projekto „Valstybės informacinių išteklių integravimas į duomenų ežerą“ vadovas Laurynas Truncė bei Ukrainos valstybinės statistikos tarnybos vadovas Arsen‘as Makarchuk‘as.
Diskusijose taip pat dalyvavo įvairių sričių ekspertai: Dalius Kazlauskas, Vilma Misiukonienė, Vaidas Paulauskis, Dalia Veličkaitė, Mindaugas Civilka, dr. Virgilijus Dirma ir kiti.
Konferencijoje daug dėmesio skirta praktiniams klausimams: kaip užtikrinti duomenų kokybę, kaip efektyviau dalytis duomenimis tarp institucijų ir kaip juos pritaikyti priimant sprendimus. Aptarta, kas jau veikia, su kokiais iššūkiais vis dar susiduriama ir kokių sprendimų dar reikia.
Duomenys – nuo iššūkio prie sprendimų
Konferencijos metu akcentuota, kad duomenys valstybės valdyme jau tampa kasdieniu darbo įrankiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis savo kalboje pabrėžė:
„Ten, kur anksčiau matėme problemą, šiandien kuriame sprendimo galimybę. Ten, kur anksčiau matėme fragmentaciją, šiandien kuriame valstybės duomenų ekosistemą, o ten, kur trūko aiškumo – stipriname valstybės gebėjimą veikti remiantis duomenimis.“
Jis taip pat akcentavo, kad duomenų ežero projektas prisideda prie kokybiškai naujo valstybės veikimo modelio, kuriame sprendimai grindžiami duomenimis, o ne fragmentiška informacija.
Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė pažymėjo, kad projekto rezultatai jau teikia realią naudą:
„Sukūrėme pagrindą, leidžiantį institucijoms dirbti su duomenimis toje pačioje aplinkoje. Tai keičia pačią sprendimų priėmimo logiką – duomenys tampa ne papildoma informacija, o esmine sprendimų dalimi. Šiandien svarbiausias uždavinys – užtikrinti, kad šie sprendimai būtų plačiai taikomi ir kurtų realią vertę.“
Duomenų strategė Milda Aksamitauskienė pabrėžė praktinę duomenų ekosistemos vertę:
„Valstybės duomenų ežeras nėra biurokratinis darinys, tai tiltas tarp duomenis turinčių institucijų ir tų, kuriems tie duomenys reikalingi: įstatymų leidėjų, viešojo sektoriaus analitikų, mokslininkų, verslo ir kiekvieno piliečio.
Šis projektas parodė, kad kai savivaldybės pradeda sistemingai aprašyti ir tvarkyti savo duomenis, atsiveria anksčiau nepastebėtos galimybės – nuo geresnių sprendimų priėmimo iki naujų viešųjų paslaugų kūrimo. Dabar savivaldybių eilė galimybes paversti sėkmės istorija.“
Praktiniai sprendimai ir teminės erdvės
Renginio metu veikė teminės erdvės, kuriose buvo pristatomi konkretūs projekto metu sukurti ir jau taikomi sprendimai.
Viešojo sektoriaus erdvėje pristatyti sprendimai socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos ir kitoms sritims, o verslo erdvėje – technologiniai sprendimai ir analitiniai įrankiai, pritaikomi viešajame sektoriuje.
Taip pat veikė specializuotos teminės erdvės:
- Regionų erdvėje aptartas duomenimis grindžiamų sprendimų taikymas savivaldoje – nuo miestų planavimo iki paslaugų gerinimo.
- Dirbtinio intelekto erdvėje pristatyti prognozavimo modeliai ir automatizuoti sprendimai.
- Duomenų atvėrimo erdvėje supažindinta su valstybės duomenų atvėrimo sprendimais ir aukštos brandos atvirų duomenų pavyzdžiais.
- Sveikatos duomenų erdvėje pristatytos antrinio duomenų panaudojimo galimybės – nuo politikos formavimo iki mokslinių tyrimų ir inovacijų.
Savivaldos DataLab mokymai
Pirmąją renginio dieną vyko Savivaldos DataLab mokymai, skirti savivaldybių specialistams. Jų metu dalyviai dirbo su projekto metu sukurta duomenų infrastruktūra ir analizavo realius duomenis.
Mokymų metu nagrinėtos švietimo, civilinės saugos, demografijos ir socialinių paslaugų sritys – analizuoti mokinių srautai ir lankomumas, gyventojų pokyčiai, pasirengimas ekstremalioms situacijoms bei paslaugų poreikis ir prieinamumas. Mokymai buvo orientuoti į praktinį duomenų taikymą ir sprendimų priėmimą savivaldos lygmeniu.
Projekto rezultatai ir tolesnė plėtra
Konferencijoje apibendrinti projekto „Valstybės informacinių išteklių integravimas į duomenų ežerą“ rezultatai, atskleidžiantys reikšmingą pažangą valstybės duomenų srityje.
Šiandien jau galima kalbėti apie konkrečius pasiekimus:
- daugiau nei 850 sukurtų duomenų jungčių
- daugiau nei 1 400 parengtų metaduomenų aprašų
- 541 iš dalies atvertas informacinis išteklius
- daugiau nei 600 bendradarbiaujančių institucijų
- virš 500 atvertų informacinių sistemų
Šie rezultatai rodo nuoseklų valstybės duomenų integravimą ir augantį jų panaudojimą praktikoje – priimant sprendimus, atpažįstant rizikas ir kuriant inovacijas.
Valstybės duomenų ežeras jau tapo gyvybingu informacinių išteklių telkiniu, kuris kuria realią vertę, skirtą valstybės valdymui, verslui ir visuomenei. Konferencija pažymėjo naują etapą – nuo sprendimų kūrimo pereinama prie nuoseklaus jų taikymo praktikoje, plėtros ir integravimo į kasdienius sprendimų priėmimo procesus.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis.
About the Author
