Moderni ir visiems atvira mokykla – to keletą metų siekė link finišo tiesiosios artėjanti švietimo pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM). Ilgas ir nuoširdus visos Lietuvos švietimo bendruomenės darbas buvo susumuotas baigiamajame renginyje – Panevėžyje vykusiame švietimo ir menų festivalyje „POSTŪMIS. Mokykla kaip kultūra“. Architektūrinės dirbtuvės ir instaliacija, daugybė skirtingų edukacijų, mokinių konferencija ir programos rezultatų apžvalga – visa tai pasiūlė beveik dvi savaites trukęs išskirtinis festivalis.
Ieškojo švietimo ir meno sintezės
Kadangi „Tūkstantmečio mokyklų“ programa tiek veiklų, tiek investicijų apimtimi buvo vienas didžiausių švietimo projektų Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, šios programos ir šiuolaikinio meno muziejaus „Stasys Museum“ organizuotas festivalis taipogi buvo pilnas įvairovės, siūlė įdomių patirčių bei naujų žinių.
Švietimą ir menus apjungęs „POSTŪMIS. Mokykla kaip kultūra“ dalyvius kvietė į tris skirtingas tematines dalis: architektūros dirbtuves, mokytojų vedamas edukacijas ir baigiamąją mokinių konferenciją.
„Visų festivalio veiklų tikslas buvo pažvelgti į tokią mokyklą, kokia ji yra šiandien: permatoma, judanti, besikeičianti, nuolat besipildanti. Lyginome ją su kultūra, pasitelkdami menines priemones, skatinome mokyklos patirtį suprasti ir įprasminti rankomis tų, kurie tuo gyvena kasdien: mokinių ir mokytojų“, – pasakoja TŪM programos vadovė Judita Šarpienė.
Jau sausio mėnesį „Stasys Museum“ muziejuje, bendradarbiaujant architektūros studijos „Inout“ įkūrėjai, architektei Simonai Gaigalaitei ir Panevėžio miesto mokiniams, buvo pradėta kurti renginio ašimi tapusi architektūrinė instaliacija, apjungusi skirtingų festivalyje vykusių edukacijų rezultatus.
„Instaliacija buvo pradėta kurti galvojant, kaip skirtingos edukacijos ir jų metu sukurti objektai galėtų susitikti vienoje erdvėje. Kūrimo procesas vyko mokantis kartu – diskutuojant, bandant skirtingas formas, ieškant būdų, kaip instaliacija galėtų papildyti edukacijas ir jų metu atsirandančius rezultatus“, – pasakoja „Stasys Museum“ Edukacijų skyriaus vadovas Vilius Vaitiekūnas.
Kovo pabaigoje muziejuje vyko edukacinės veiklos, kurias vedė programoje dalyvavę pedagogai, į jas įsitraukiant mokiniams iš skirtingų Lietuvos regionų. Iš viso vyko 24 skirtingos edukacijos – nuo integruotų lietuvių kalbos ir teatro pamokų mažiesiems iki istorijos, STEAM, šokio edukacijų vyresniųjų klasių mokiniams. Jas vedė 43 mokytojos, sudalyvavo net 39 klasės.
„Vienas iš TŪM programos tikslų – naujų mokymosi būdų sukūrimas ir išbandymas mokyklose. Iš principo – kūrybiškas mokymasis. Pakvietėme mokytojas ir mokytojus, dalyvavusius TŪM programoje ir sukūrusius ar pritaikiusius pamokose naujus mokymosi būdus, pasidalinti savo gerąja patirtimi su kitų mokyklų mokiniais ir mokytojais. Labai tikimės, kad šios pozityvios patirtys motyvuos ir toliau mokytis netradicinėse erdvėse, bendradarbiauti su įvairių sričių profesionalais“, – pasakoja TŪM kultūrinio ugdymo ekspertė ir festivalio edukacijų dalies kuratorė Živilė Etevičiūtė.
Šių susitikimų metu sukurti objektai, tekstai ir vizualinė medžiaga tapo instaliacijos, pristatytos festivalio uždarymo renginyje, dalimi.
Uždarymo renginyje – įtraukties svarba ir mokinių patirtys
Gestų kalba be vertimo į verbalinę kalbą – būtent taip prasidėjo baigiamasis festivalio „POSTŪMIS. Mokykla kaip kultūra“ renginys. Ant scenos pasirodžiusi kurčiųjų draugijos prezidentė, dėstytoja Vaida Lukošiūtė, vėliau pasidalinusi ir jaudinančia savo gyvenimo istorija, susirinkusiai publikai trumpam pasiūlė susikeisti vietomis ir patirti tai, ką dažnai jaučia kurtieji ir neprigirdintieji – matyti, bet nesuprasti, kas sakoma. Taip dar kartą buvo atkreiptas dėmesys į vieną iš TŪM programos sričių – įtraukųjį ugdymą ir jo svarbą.
Vėliau renginio svečius sveikino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministrė Raminta Popovienė, Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje patarėja ekonomikos klausimais Lina Vatėnaitė, Europos socialinio fondo agentūros direktorė Dr. Laura Girlevičienė ir „Stasys Museum“ direktorė Vaida Andrijauskaitė.
„Programa nebuvo „vykdoma“, ji buvo kuriama ir įgyvendinama kartu. Ta graži bendrystė tarp institucijų, savivaldybių, mokyklų ir mokinių, šiandien tikrai labai gyva ir atsispindi tiek sukurtoje instaliacijoje, tiek pranešimuose“, – baigiamojo festivalio renginio metu sakė TŪM programos vadovė J. Šarpienė.
Pranešėja pasidalijo ir matematine programos rezultatų išraiška: apie 225 milijonai eurų investicijų į Lietuvos švietimą, prie TŪM programos prisijungusios 58 savivaldybės, 270 jų mokyklų, 3985 veiklos, kuriose dalyvavo apie 800 pedagogų ir apie 100 tūkstančių mokinių.
„Esu be proto dėkinga jums visiems, nes, jeigu ne jūs – šių skaičių ir jau įvykusių bei vykstančių teigiamų pokyčių švietime tikrai nebūtų“, – susirinkusiai švietimo bendruomenei dėkojo TŪM programos vadovė.
Festivalio uždarymo metu tribūna buvo suteikta būtent svarbiausiems šių pokyčių dalyviams – mokiniams. Iš skirtingų savivaldybių atvykę jaunieji pranešėjai dalijosi savo patirtimis, kurias įkvėpė ir leido patirti TŪM programa.
Matas Pavilionis iš Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos pristatė pranešimą „Jaunimo džiaugsmas per „Teatro magiją“. Dešimtokas pasakojo apie bendrą penkių mokyklų kurtą spektaklį pagal Bronę Buivydaitę ,,Stebuklingoji radastra“, kur dalis mažųjų aktorių turėjo individualių poreikių arba sunkiau kalbėjo lietuviškai.
Jonas Varanauskas iš Biržų „Aušros” pagrindinės mokyklos, kuri atnaujino savo gamtos mokslams skirtas laboratorijas, pasakojo apie atrastą meilę chemijai pranešime „Matoma ir nematoma“. Individualių poreikių turintis moksleivis, atmintinai mokantis visą cheminių elementų lentelę, scenoje netgi pristatė chemijos eksperimentą.
Izabelė Tamoliūnaitė ir Einoras Martinkėnas iš Anykščių Jono Biliūno gimnazijos, dalyvavę kino edukacijose, kalbėjo apie savo filmo kūrimą pranešime „Kinas su TŪM“. Tuo tarpu Milėja Vitaitė ir Liepa Gudaitytė iš Alytaus Jotvingių gimnazijos, dalyvavusios septynių dienų patyriminėje stovykloje Dzūkijos nacionaliniame parke, pristatė savo patirtis pranešime „Mokslas – mokykloje ar gamtoje?“.
Mokinių konferenciją užbaigė Adomas Zaikinas iš Molėtų gimnazijos, pasidalijęs savo patirtimi, ką suprato ir atrado mokyklai įgyvendinant mokiniams skirtus lyderystės skatinimo projektus.
„Jeigu mokinys jaučia mokytojų palaikymą, tai jo gyvenimą gali pakeisti 180 laipsnių kampu. Taip nutiko ir man“, – šypsojosi Adomas, paskatinęs mokytojus dar labiau palaikyti savo auklėtinius ir taip atrasti jų talentus.
Pagrindinis TŪM programos tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo(si) kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių. To siekiama investuojant į veiklas, kurios gali padėti švietimo bendruomenei įgyvendinti atnaujintų ugdymo programų turinį, sustiprinti žinias ir įgūdžius, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, stiprinant vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skiriant papildomą dėmesį kultūriniam ir STEAM ugdymui mokyklose. Visa tai yra daroma vadovaujantis savivaldybės mokyklų tinklaveikos principu – skatinant dalintis ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti tarpusavyje. Programa finansuojama „Next Generation EU“ lėšomis. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.
About the Author
