Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Estijos Prezidentu Alaru Karisu trečiadienį dalyvavo Lietuvos ir Estijos verslo forume, kuriame aptartos glaudesnio dvišalio bendradarbiavimo gynybos ir kibernetinio saugumo srityse galimybės.
Atidarydamas renginį, šalies vadovas pabrėžė, kad unikalus, istorijos nulemtas ryšys išlieka Lietuvos ir Estijos vienybės bei savitarpio supratimo pagrindu. Galėdamos juo pasiremti, abi šalys turi didelį strateginį pranašumą.
„Susitinkame metu, kai riba tarp verslo ir nacionalinio saugumo faktiškai išnyko. Šioje naujoje geoekonominėje realybėje mūsų atsparumas matuojamas ne tik karine parengtimi, bet ir ekonomikos atsparumu išoriniams šokams, kibernetiniu saugumu, energetikos infrastruktūros patvarumu bei mūsų inovatorių sumanumu“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad tiek Lietuva, tiek ir Estija gerai žino, kad būti priklausomiems – rizika, o atsparumo didinimas – būtinybė, kylanti iš geografinės padėties ir istorinės patirties. Todėl abi šalys siekia plėtoti saugias tiekimo grandines, patikimas technologijas ir stiprią skaitmeninę, energetikos bei karinio mobilumo infrastruktūrą.
„Būtent šiose srityse Baltijos regionas turi unikalų pranašumą. Estija jau seniai yra skaitmeninio pasaulio Šiaurinė žvaigždė. O Lietuva garsi visame pasaulyje kaip dinamiška aukštųjų technologijų pramonės ekosistema – nuo lazerių ir jutiklių iki kibernetinės ekosistemos, biotechnologijų bei sparčiai augančio gynybos technologijų sektoriaus. Lietuvos ekonominė stiprybė slypi gebėjime augti net tada, kai kiti sustoja“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva iki 2030 m. į energetikos bei transporto sektorius investuos ne mažiau kaip 22 mlrd. eurų, o gynybai vien šiais metais skiria 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Neatskiriama šalies saugumo strategijos dalis – modernios ir inovatyvios gynybos pramonės ekosistemos plėtra, palaikant ilgalaikį bendradarbiavimą su sąjungininkais. Prie to prisideda pastangos šalinti reguliavimo kliūtis, įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip „Investicijų greitkelis“.
Pasak Prezidento, pastaraisiais metais stebimas istorinis „protų grįžimas“, kai vis daugiau aukštos kvalifikacijos diasporos atstovų prisideda prie Lietuvos puslaidininkių bei finansinių technologijų sektorių augimo, padeda užtikrinti, kad Lietuva išliktų regiono augimo varikliu. Sparčiai pirmyn žengia Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų sektorius, sudarantis jau daugiau nei 5 proc. šalies BVP.
Kalbėdamas apie teigiamus bendradarbiavimo su Estija pavyzdžius, šalies vadovas išskyrė Klaipėdos uosto vandeniliu varomą laivą „Rasa“, sukurtą kartu su Estijos laivų statytojais, taip pat pabrėžė estų skaitmeninės sėkmės istorijas, kurios rodo, kad sumanumas, kūrybiškumas ir drąsus mąstymas gali transformuoti visos šalies ekonomiką.
„Prieš trisdešimt metų Lietuva ir Estija turėjo iš naujo atkurti savo ekonomiką. Šiandien žengiame į priekį kaip novatoriai, pradininkai ir patikimi partneriai Europos bei transatlantinėje bendruomenėje. Mūsų užduotis aiški – užtikrinti ne tik Baltijos regiono saugumą, bet ir stiprinti jo, kaip technologinės kompetencijos ir ekonominio dinamiškumo centro, vaidmenį“, – sakė Prezidentas, pakvietęs Lietuvos ir Estijos verslo lyderius rodyti pavyzdį, stiprinant Europos saugumą, skatinant skaitmenines inovacijas bei kuriant gerovę ateities kartoms.
Verslo forumo metu pasirašyti susitarimai dėl Lietuvos ir Estijos asociacijų bei įmonių bendradarbiavimo gynybos pramonės, kibernetinio saugumo, nuotolinio stebėjimo sprendimų miškininkystei, civiliniam bei gynybiniam taikymui srityse.
About the Author
