Jau penktus metus nuo Rusijos karinės agresijos besiginančiai Ukrainai reikia ne tik stiprinti gynybinius pajėgumus, bet ir atkurti nuniokotą civilinę infrastruktūrą. Prie šių darbų savo patirtimi bei pažangiais sprendimais prisideda ir Lietuvos įmonės. Vienas iš pavyzdžių – vandens, energetikos ir aplinkosaugos projektų inžinerijos bendrovė „Arginta“, šiuo metu rekonstruojanti nuotekų valymo įrenginius dviejuose Sumų regiono miestuose.
Infrastruktūros būklė prastesnė nei prieš 10-metį Lietuvoje
Šie projektai, kuriuos Ukrainoje įgyvendina bendrovė „Arginta“, sprendžia labai konkrečią problemą – nepakankamai išvystytą ir karo dar labiau apsunkintą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Sumų regione esančioje Ochtyrkoje bus modernizuojama pasenusi nuotekų valykla, o Trostianece kuriama nauja sistema, nes čia nuotekos iki šiol buvo beveik nevalomos. Įgyvendinus abu projektus, gyventojams bus užtikrintas kokybiškesnis nuotekų valymas, o aplinkai – mažesnė tarša. Projektai finansuojami pagal Šiaurės šalių aplinkosaugos finansavimo korporacijos (NEFCO) programą.
„Net ir iki karo daugelio infrastruktūros objektų būklė Ukrainoje buvo prastesnė nei Lietuvoje prieš 10–15 metų. Šiandien poreikis modernizacijai karo nuniokotoje šalyje – dar didesnis. Ukrainoje modernizuotų objektų vis dar yra labai nedaug, nors miestų ir poreikių mastas yra didžiulis. Tad Ukrainoje matome augantį potencialą ir siekiame savo patirtimi prisidėti prie šalies infrastruktūros atstatymo bei plėtros“, – sako bendrovės „Arginta“ projektų vystymo vadovas Aleksejus Timofejevas.
Reikia perprasti rinkos specifiką
A. Timofejevo teigimu, ateityje panašūs projektai Ukrainoje tikriausiai bus aktyviai finansuojami tarptautinių donorų, todėl ši šalis gali tapti viena iš svarbiausių įmonės veiklos rinkų.
Tiesa, vandentvarkos sprendimų įmonės atstovas pažymi, kad Ukrainos rinka yra specifinė, o norint šioje šalyje sėkmingai įgyvendinti projektus svarbu suprasti vietinį veikimo kontekstą ir nežvelgti į procesus vien tik per lietuviškos praktikos prizmę.
„Kai kurie ekonominiai ir administraciniai procesai Ukrainoje šiandien primena tai, ką Lietuvoje turėjome prieš 10-15 metų. Tai reiškia, kad procedūros gali užtrukti ilgiau, netrūksta biurokratijos. Visgi bendrai procesai juda, o projektai tikrai gali būti sėkmingai įgyvendinami“, – sako A. Timofejevas.
Svarbu patikimi partneriai
Infrastruktūros projektų įgyvendinimas karo sąlygomis taip pat kelia savų iššūkių. Didelė dalis „Arginta“ veiklų Ukrainoje organizuojama nuotoliniu būdu – rengiami nuolatiniai pasitarimai su vietos partneriais, operatyviai dalinamasi informacija, o statybų eiga stebima vaizdo kameromis.
„Ukrainoje didelę reikšmę turi patikimi, gerai procedūras išmanantys vietiniai partneriai, galintys padėti spręsti projektų eigoje kylančius praktinius klausimus. Be abejo, taip pat labai svarbu tinkamai įvertinti rizikas – ypač jei projektas vykdomas pagal fiksuotos kainos sutartį. Šiuo metu Ukrainoje dėl karo juntamas darbuotojų trūkumas, todėl darbo jėgos kaštai ilgalaikiuose projektuose gali išaugti. Tą svarbu iš anksto įsivertinti“, – pažymi A. Timofejevas.
Anot vandentvarkos sprendimų bendrovės atstovo, su dabartiniais savo partneriais Ukrainoje bendrovė buvo pažįstama dar iki plataus masto karo pradžios, todėl bendradarbiavimas yra paremtas pasitikėjimu ir praktine patirtimi. Tai gerokai palengvina darbą.
„Visoms į Ukrainą žengti siekiančioms Lietuvos įmonės pirmiausiai patartume susirasti patikimus partnerius. Jų tikrai yra, o paieškose gali padėti Lietuvos ambasada, verslo misijos ir verslo ryšius palaikančios institucijos“, – teigia A. Timofejevas.
Galimybės – ne tik statybų sektoriui
Viena iš tokių institucijų yra Inovacijų agentūra, kuri veikia kaip „vienas langelis“ Lietuvos verslui, norinčiam įsitraukti į Ukrainos atstatymo projektus: padeda rasti finansavimą, užmegzti ryšius, organizuoja Lietuvos įmonių dalyvavimą didžiausiuose renginiuose – „ReBuild Ukraine“, „Ukraine Recovery Conference“ bei organizuoja verslo misijas.
„Lietuva ne tik aktyviai palaiko Ukrainą kovoje prieš agresiją, bet ir tampa vis svarbesne šios šalies ekonomine partnere. Pernai lietuviškos kilmės eksporto į Ukrainą apimtys, lyginant su 2024 m., išaugo 20,2 proc. Paslaugų eksporto augimas buvo dar didesnis ir siekė 42,3 proc. Šiuo metu Ukraina yra 9 didžiausia Lietuvos eksporto rinka. Atstatymo projektai suteikia perspektyvas tolimesniam ekonominio bendradarbiavimo stiprinimui, o tuo pačiu atveria naujų galimybių mūsų šalies įmonėms“, – sako Inovacijų agentūros Rinkų plėtros skyriaus vadovė Simona Buziliauskienė.
S. Buziliauskienė pabrėžia, kad Ukrainos atstatymo poreikiai neapsiriboja vien tik statybų ar inžineriniais projektais, o yra daug platesni – reikalingi inovatyvūs sprendimai švietimo, sveikatos, kibernetinio saugumo, energetikos ir gynybos srityse. Lietuvos įmonės gali reikšmingai prisidėti prie šių poreikių patenkinimo, o kartu atrasti didžiulę rinką augimui.
About the Author
