Pirmasis darbas dažniausiai atrodo kaip naujo gyvenimo pradžia: pirmas atlyginimas, daugiau laisvės, daugiau galimybių. Tuo pačiu – tai ir momentas, kai pradeda formuotis finansinio elgesio modelis. Tai, kas šiuo laikotarpiu atrodo kaip smulkūs sprendimai, vėliau tampa įpročiais, ilgainiui virstančiais labai konkrečiais finansiniais rezultatais.
Balandžio 14-ąją, Finansinio raštingumo dieną, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto docentė ir įmonės vadovė dr. Nomeda Dobrovolskienė dalinasi patarimais, kaip teorines žinias apie pirmąjį uždarbį ir taupymą paversti praktika, bei kokių klaidų vengti.
Pirmoji taisyklė – atskirti prioritetus
Pasak mokslininkės, prieš pradedant dirbti svarbu suprasti paprastą dalyką: pinigai nėra tik uždarbis – tai yra jų valdymas. Pirmiausia reikia žinoti, kiek realiai gausite pajamų. Atlyginimas „ant popieriaus“ skiriasi nuo sumos į rankas, todėl šis skirtumas keičia labai konkrečius dalykus ir tai, kokį gyvenimo lygį iš tikrųjų galėsite sau leisti.
„Akademiniu požiūriu tai yra pajamų struktūros supratimas. Praktikoje – tai vieta, kur dažniausiai padaroma pirmoji klaida: planuojama pagal atlyginimą „ant popieriaus“, o ne pagal realiai gaunamas pajamas. Todėl ne mažiau svarbu suprasti savo išlaidas. Ne apytiksliai, o realiai! Tik tada atsiranda galimybė priimti pagrįstus sprendimus“, – paaiškina finansų ekspertė.
Dar pirmasis atlyginimas turi būti sąmoningai paskirstytas. Paprasčiausias modelis aiškus: dalis – būtinosioms išlaidoms, dalis laisvalaikiui, dalis kaupimui ar investavimui, priklausomai nuo to, kokie yra finansiniai tikslai. „Praktika rodo, kad jei atidedama tik tai, kas lieka, dažniausiai nelieka nieko, todėl dalį pajamų reikia skirti kaupimui ar investavimui iš karto, nes šios taisyklės laikymasis ilgainiui nulemia finansinį rezultatą. Jei žmogus nepradeda taupyti gavęs pirmąsias pajamas, jis dažniausiai nepradeda ir vėliau“, – pasakoja doc. dr. N. Dobrovolskienė.
Iš ko susideda atlyginimas?
Darbo pasirinkimas yra pirmasis finansinis sprendimas. Jaunas žmogus dažnai džiaugiasi gavęs darbo pasiūlymą, vis dėlto, ne mažiau svarbu įsitikinti, ar pasirinktas darbdavys yra patikimas ir užtikrins finansinį stabilumą.
Renkantis darbą verta atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus: atlyginimo aiškumą, mokėjimų reguliarumą, bonusų skaidrumą, bendrą finansinę tvarką įmonėje. Darbdavys iš esmės turėtų būti vertinamas kaip finansinis partneris, o ne tik kaip darbo vieta.
Tačiau net ir pasirinkus patikimą darbdavį, iš karto kyla kitas svarbus klausimas – kaip suprasti siūlomą atlyginimą: „Dažniausiai dėmesys sutelkiamas į vieną skaičių – kiek bus mokama į rankas. Vis dėlto, vien šio skaičiaus nepakanka. Svarbu suprasti, iš ko susideda atlyginimas: kokia jo dalis yra fiksuota, kokia priklauso nuo darbo rezultatų ir kokiomis sąlygomis mokamos papildomos išmokos. Visa tai turi būti aiškiai apibrėžta dokumente, kuris įtvirtina susitarimą tarp darbuotojo ir darbdavio.
Darbo sutartyje nustatomos visos sąlygos. Ne tik kiek bus mokama, bet ir kaip, kada bei kokiomis aplinkybėmis tas atlygis bus gaunamas. Praktikoje dauguma problemų kyla ne dėl per mažo atlyginimo, o dėl nesuprastų ar neįvertintų darbo sutarties sąlygų. Todėl atlyginimas turėtų būti vertinamas kartu su darbo sutartimi, nes tik ji atskleidžia tikrąją finansinę situaciją.“
Taupymo įpročiai prasideda nuo mažų sumų
Ir vis dėlto, net ir aiškiai supratus visas darbo sutarties sąlygas, tikroji finansinė realybė prasideda tada, kai pirmą kartą pinigai pasiekia asmeninę banko sąskaitą – būtent nuo šio momento pradeda ryškėti dažniausios finansinės klaidos, sako dr. N. Dobrovolskienė.
„Vienas pirmųjų natūraliai kylančių klausimų – ar apskritai verta taupyti, jei suma nedidelė? Atsakymas vienareikšmiai yra TAIP! Ne dėl pačios sumos, o dėl įpročio. Mažos sumos šiame etape neturi didelės įtakos rezultatui, tačiau turi labai didelę įtaką elgesiui – būtent nuo tokių sprendimų pradeda formuotis finansinė disciplina.
Praktikoje aiškiai matyti vienas dėsningumas: tie, kurie pradeda nuo mažų sumų, vėliau didina jas natūraliai, o tie, kurie laukia „geresnio momento“, dažniausiai jo taip ir nesulaukia“, – paaiškina VILNIUS TECH docentė.
Svarbiausi finansiniai įpročiai yra paprasti: reguliarus atidėjimas, išlaidų kontrolė, nuoseklumas. Tačiau praktikoje matome priešingai – gyvenimas nuo atlyginimo iki atlyginimo, impulsyvūs pirkimai, finansinio rezervo nebuvimas. Šių įpročių pasekmės iš karto nėra matomos, vis tik, po kelių metų jos tampa labai aiškios. Net ir nedidelės netikėtos išlaidos sukelia stresą, didėjant pajamoms – situacija nesikeičia, atsiranda įsipareigojimai, kurie nėra pagrįsti realiomis galimybėmis, tad per didelės išlaidos ilgainiui tampa norma.
Finansuose svarbiausias veiksnys – laikas
Kada pradėti galvoti apie ilgalaikius finansinius tikslus? „Atsakymas paprastas – iš karto. Ne tada, kai atsiranda didesnės pajamos ar „kai atsiras daugiau galimybių“. O tada, kai uždirbami pirmieji pinigai, nes finansuose svarbiausias veiksnys yra laikas, galiausiai tampantis pagrindiniu kapitalo augimo šaltiniu. Kuo anksčiau pradedama, tuo mažesnėmis sumomis galima pasiekti didesnį rezultatą“, – paaiškina finansų ekspertė.
Ką iš viso to turėtų pasiimti jaunas žmogus, pradėdamas savo pirmą darbą? Mokslininkė darsyk primena: svarbiausia yra ne tai, kiek uždirbama, o kaip su tais pinigais elgiamasi nuo pat pradžių. Visi šie pasirinkimai iš esmės remiasi vienu bendru vardikliu – disciplina.
Docentė viską susiaurina iki kelių aiškių principų:
1. Siekti uždirbti daugiau, tačiau kartu disciplinuotai kontroliuoti išlaidas. Didėjant pajamoms, neturėtų tokiu pačiu tempu augti ir išlaidos. Būtent skirtumas tarp pajamų ir išlaidų kuria finansinį pagrindą.
2. Suprasti pinigus neužtenka. Juos reikia disciplinuotai valdyti. Žinios be veiksmų nekeičia situacijos – tik nuoseklūs sprendimai duoda rezultatą.
3. Neatidėlioti ir veikti disciplinuotai nuo pat pradžių. Laikas finansuose yra svarbiausias resursas. Kiekvienas atidėtas sprendimas reiškia prarastas galimybes, kurių vėliau neįmanoma susigrąžinti.
„Taigi, jauno darbuotojo finansinė sėkmė neprasideda nuo atlyginimo dydžio. Ji prasideda nuo pirmųjų sprendimų: nuo to, kaip paskirstomas pirmasis atlyginimas, nuo to, ar formuojami finansiniai įpročiai, ar priimami sprendimai yra nuoseklūs.
Finansinė sėkmė retai priklauso nuo vieno didelio sprendimo. Ji susiformuoja iš daugelio mažų, bet nuosekliai kartojamų pasirinkimų. Be disciplinos pajamų augimas virsta vartojimu, investavimas nevyksta nuosekliai, o finansinės žinios lieka teorija. Disciplina yra mechanizmas, kuris pajamas paverčia turtu“, – apibendrina VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto doc. dr. Nomeda Dobrovolskienė.
About the Author
