Christian Klein, SAP vadovas
Pastarojo meto nuosmukis „SaaS“ (programinės įrangos kaip paslaugos) įmonių akcijų rinkoje klaidingai interpretuojamas kaip sektoriaus krizė. Iš tiesų tai rodo ką kita – verslo valdymo sistemos tampa svarbesnės nei bet kada anksčiau.
Dirbtinis intelektas yra reikšmingiausias technologinis pokytis nuo interneto atsiradimo laikų, o bene didžiausią transformaciją patiria verslo programinė įranga. Ne todėl, kad DI ją pakeis ar išstums. Priešingai – todėl, kad DI jos reikia.
Pastarųjų metų pasiekimai – loginio mąstymo, automatinio programinio kodo generavimo, autonominių agentų srityse – yra realūs. Jie iš esmės pakeis beveik visas pramonės šakas.
Tai matome savo akimis. Dirbtinis intelektas jau dabar leidžia pasiekti dviženklį efektyvumo augimą mūsų pačių veikloje. Daugiau nei du trečdaliai naujų mūsų IV ketvirčio debesijos sandorių buvo sudaryti kartu su DI funkcijomis.
Gamyboje DI agentai naudojami pasiūlymų rengimo procesams automatizuoti – atsakymo laikas sutrumpėja įspūdingai. Konsultantų komandos laimi net iki ketvirtadalio savo darbo savaitės laiko ir jį gali skirti didesnę vertę kuriančioms užduotims. Tai ne reklaminiai šūkiai. Tai jau vyksta didelėse įmonėse.
Kiekvienas didelis technologinis lūžis dažniausiai vyksta pagal panašų scenarijų. Pradiniame etape didžiausia vertė sukuriama žemiausiuose lygmenyse – skaičiavimo, modelių, infrastruktūros. Tai reikalinga kaip ir kastuvas aukso karštinės metu.
Tačiau ilgainiui didžiausia vertė persikelia į programų lygmenį – ten, kur technologija virsta konkrečiais verslo rezultatais. Interneto istorija tai aiškiai parodė. Debesų kompiuterija šį modelį tik patvirtino. Dirbtinis intelektas nebus išimtis.
Programinė įranga ne artėja prie pabaigos – ji tik pradeda naują etapą. Kitaip tariant, būtent programinė įranga tampa didžiausia DI supergalia.
Kur slypi tikroji vertė?
Įmonės visame pasaulyje į dirbtinį intelektą šiandien investuoja milijardus, nes siekia technologinio proveržio ir produktyvumo šuolio.
Tačiau daugeliui organizacijų vis dar sunku pavienius DI eksperimentus paversti apčiuopiamais, visos įmonės mastu veikiančiais rezultatais.
Priežastys dažniausiai tos pačios: fragmentuota duomenų infrastruktūra, izoliuoti verslo procesai, nevienodi valdymo standartai, o DI sprendimai dažnai tiesiog „priklijuojami“ prie senų IT sistemų.
Nepriklausomai nuo sektoriaus ar įmonės dydžio, beveik visi klientai nori vieno: dirbtinio intelekto, kuris iš tiesų suprastų jų verslą ir veiktų saugiai bei patikimai.
Tam reikia integruotų programų, suderintų verslo procesų ir aiškių kontrolės mechanizmų. Be šių elementų DI veikia tarsi vakuume – atsietas nuo realios verslo logikos.
Jeigu sistema nesupranta, kaip finansai susiję su pirkimais, kaip tiekimo grandinė veikia gamybą, kokios atitikties taisyklės taikomos konkrečiam sandoriui ar kaip tvarkyti išimtines situacijas, dirbtinis intelektas negali patikimai valdyti verslo.
Net menkiausia klaida – pasenę ar netikslūs duomenys – gali nepastebimai lemti klaidingus sprendimus, neteisingas operacijas ir didelius finansinius nuostolius. Būtent todėl DI nesumažina programinės įrangos svarbos. Priešingai – jis dar aiškiau parodo, kokia būtina yra sistema, koordinuojanti sudėtingus verslo procesus dideliu mastu.
Verslo DI sėkmė – agentų ir jų valdymo sinergija
Sukurti DI agentą tampa vis paprasčiau. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė.
Didžiausias darbas prasideda tuomet, kai tokį agentą reikia pritaikyti visai tiekimo grandinei ar finansinių ataskaitų rengimo procesui, užtikrinant atitiktį reglamentams ir audito reikalavimams.
Procesų suderinimas, tvarkų ir taisyklių taikymas, darbo srautų valdymas – būtent šie elementai kuria pasitikėjimą sistema.
Kuo daugiau autonominių agentų organizacija naudoja, tuo vertingesnės tampa valdomos sistemos, kurios juos riboja ir prižiūri. Štai čia didžiausią pranašumą turi platformos, kurios jau dabar valdo svarbiausius pasaulio verslo procesus.
Ko reikia, kad DI agentai veiktų realiame versle?
Norint, kad agentai prisidėtų prie realių verslo rezultatų, būtini trys dalykai.
Pirma, reikia gilių specifinės srities ir pramonės žinių, užkoduotų sistemose, kad agentai suprastų kontekstą, ryšius ir visą procesų grandinę. Antra, reikia tikslių ir semantiškai turtingų verslo duomenų, kurie būtų patikimu vienos tiesos šaltiniu. Trečia, būtinas valdymas: patikros taisyklių, atitikties kontrolės, patvirtinimo srautų ir audito sekų, kad būtų užtikrintas patikimumas ir saugumas.
Būtent šie elementai skiria DI, galintį patikimai valdyti verslą, nuo tokio, kuris tik gražiai atrodo demonstracinėje versijoje.
Kas keisis ir kas išliks
Dirbtinis intelektas leidžia programinę įrangą kurti greičiau ir pigiau. Didieji kalbos modeliai ilgainiui taps standartizuoti ir panašūs vieni į kitus.
Verslo modeliai keisis – vis daugiau veiksmų atliks ne žmonės, o agentai. Atsiras visiškai naujos vartotojo sąsajos. Verslo modeliai evoliucionuos, nes vartotojų įpročiai keisis – nuo tiesioginio darbo su programomis pereisime prie užduočių delegavimo agentams. Žmonės vis dažniau kalbėsis su dirbtiniu intelektu, o ne naršys tradicinėse programose. Programų sąsajos bus kuriamos dinamiškai, realiu laiku.
Tačiau nuolat atnaujinamų ir griežtai valdomų sistemų poreikis tik didės. DI kelia aukštesnius saugumo, atnaujinimų ir duomenimis grįsto tobulinimo standartus – tai yra brandžios SaaS infrastruktūros stiprybė. Dirbtinio intelekto agentai nepakeis verslo programinės įrangos – jie ja remsis.
Vykstančios transformacijos laimėtojai bus ne tie, kurie turės šiek tiek geresnius fundamentinius modelius. Laimės tie, kurie gebės kurti vertę programų lygmenyje – pavers technologiją realiais verslo rezultatais, remdamiesi giliomis sektoriaus žiniomis, integruotais procesais ir saugiu veikimu dideliu mastu.
Programinė įranga tampa patikimos autonomijos operacine sistema. Įmonės, kurios tai supras, integruos dirbtinį intelektą į sistemas, valdančias pasaulio ekonomiką. Likusios tęs eksperimentus su prototipais ir stebėsis, kodėl rezultatai atsilieka nuo rinkos ažiotažo.
Tegyvuoja programinė įranga!
About the Author
