Žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, kad konkretus projektas yra būtinas ir jo negalima įgyvendinti be konkretaus žemės sklypo, pavyzdžiui, tiesiant kelius ar inžinerinę infrastruktūrą, statant mokyklas, darželius, ligonines, ar kitus visuomenei svarbius objektus, sutvarkant krantines potvynių prevencijai, kapinių plėtrai ar atliekų tvarkymo aikštelių įrengimui. Tokie sprendimai gali būti susiję ir su valstybės saugumu, pavyzdžiui, karinės infrastruktūros ar sienos apsaugos objektų stiprinimu, arba su ekonomine plėtra, kai papildomos žemės reikia oro uostų, geležinkelių ar strateginių pramonės projektų vystymui.
Kiekvienas žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso etapas yra griežtai reglamentuotas, o savininkų teisės yra saugomos viso proceso metu.
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) yra institucija, kuri užtikrina, kad visas procesas vyktų skaidriai, teisėtai ir laikantis visų procedūrų. Svarbu pažymėti, kad NŽT nėra žemės paėmimu suinteresuota institucija. Tarnybos tikslas yra užtikrinti balansą tarp visuomenės poreikių ir privačios nuosavybės apsaugos.
Yra du pagrindiniai teisės aktai, kuriais vadovaujantis yra vykdomas žemės paėmimas: Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas ir Žemės įstatymas.
Pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, įstatymą žemė paimama Seimo ir Vyriausybės pripažintiems svarbiems ekonominiams ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintiems energetikos, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektams įgyvendinti. Šiuo metu vienas didžiausių tokių įgyvendinamų projektų yra strateginis Baltijos šalių geležinkelių infrastruktūros projektas „Rail Baltica“, užtikrinantis Lietuvos, Latvijos ir Estijos susisiekimą su Vakarų Europa.
Kitiems visuomenės poreikiams būtiniems projektams įgyvendinti žemė paimama vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis. Tokiais atvejais žemės paėmimo procesas prasideda nuo institucijos ar savivaldybės, kuri siekia įgyvendinti konkretų projektą. Ji inicijuoja teritorijų planavimo dokumento su suplanuotu objektu, kuriam reikia paimti žemę, rengimą. Po šio dokumento parengimo institucija kreipiasi į NŽT su prašymu pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
Prašymas NŽT pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą privalo būti pagrįstas tuo, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas. Taip pat turi būti nurodyti konkretūs tikslai, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę ir atlikta sąnaudų ir naudos analizė vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.
NŽT gavusi prašymą įvertina pateiktus dokumentus ir argumentus, bei sprendžia, ar pagal teisinį reglamentavimą jų pakanka žemės paėmimo procedūrai pradėti.
Jeigu NŽT direktorius priima sprendimą pradėti paėmimo procedūrą, prasideda konkretus projektavimo etapas: tikslinamos visuomenės poreikiams paimamų sklypų ribos, atliekami matavimai, rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, vertinamas turtas.
Valstybė įsipareigoja už paimamą turtą sumokėti teisingą kainą, kuri yra nustatoma įvertinus turto vertę pagal realią rinkos situaciją. Išperkant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, turto vertinimas atliekamas atkuriamąja bei rinkos verte. Savininkui išmokama ta vertė, kuri yra didesnė. Kompensacija yra mokama už visus objektus, kurie užfiksuoti turto vertinimo ataskaitoje. Jeigu asmuo nesutinka su siūloma kompensacijos suma, nepasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto ar sutarties, projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi į teismą. Teismas nusprendžia, ar kompensacijos suma yra teisinga, ar ne.
Informaciją apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, kurie vykdomi pagal Žemės įstatyme apibrėžtas nuostatas, galima rasti NŽT interneto svetainėje.
