„Tikiuosi, kad filme mums pavyko atskleisti žmogaus valią ir ryžtą gyventi. Jo pasirinkimą stotis, eiti pirmyn, lipti į kalną net ir tokiose situacijose, kai akimirka gali pakeisti viską. Nežinau, ar iš kiekvieno čempiono išeitų filmas…“ – sako kino režisierius Vytautas Dambrauskas. Netrukus jis pristatys dokumentinę paralimpiečio snieglentininko Rapolo Micevičiaus istoriją.
Jau gegužės 1 dieną Lietuvos kino teatrus pasieks kino ir televizijos kompanijos „Kūrybinis avangardas“ komandos kurtas, Vytauto Katkaus nufilmuotas ir V. Dambrausko režisuotas dokumentinis filmas „Viena koja aukščiau“. Šiomis dienomis pasirodė filmo anonsas ir plakatas, skelbiantis nepaprastą kojos netekusio, šiais metais Milano ir Kortinos žiemos paralimpinėse žaidynėse Italijoje dalyvavusio R. Micevičiaus istoriją.
Snieglenčių kroso rungtyje Rapolas pateko tarp stipriausių pasaulio atletų ir galutinėje įskaitoje užėmė devintą vietą. Lietuvių sportininko dalyvavimą žiemos paralimpinėse žaidynėse galima vadinti istoriniu – po 32 metų pertraukos čia vėl plevėsavo Lietuvos vėliava.
Filmo herojaus kelionė šiame filme yra gerokai svarbesnė nei pasiekimai ir medaliai. Prieš kelerius metus vėjas jėgos aitvaru skriejantį sportininką sviedė į vandenį iš dešimties metrų aukščio. Per hidrokostiumą išlindę kaulai pradžioje atrodė sudėtinga, tačiau gabiam chirurgui įveikiama problema. Vis dėlto likimas nusprendė kitaip – įsimetė infekcija, vieną operaciją keitė kita, teko priimti nepalankų sprendimą – koją amputuoti.
Metus praleidęs ligoninėje, šiandien Rapolas sako, kad po visų kančių, skausmų ir nežinios, likti be kojos buvo geriausia, kas jam galėjo nutikti: „Amputacija manęs negąsdino, mačiau, kaip gyvena žmonės su kojų protezais, ką jie veikia, kaip sportuoja. Tikėjau, kad ir man pavyks“.
Po operacijos praėjo vos du mėnesiai, kai Rapolas pradėjo vaikščioti, ėmė augintis nunykusius raumenis sporto salėje, o po kelių mėnesių vėl stojo ant jėgos aitvaro lentos. Dar daugiau – begalinė meilė gyvenimui, adrenalino troškulys, tvirta valia vyrą pastatė ir ant snieglentės. Rapolas laimėjo Europos čempionatą, užbrėžė ambicingą tikslą – patekti į 2026 metų žiemos paralimpines žaidynes.
Tikslas buvo įgyvendintas, o į Italiją, Milano ir Kortinos žiemos paralimpines žaidynes, paskui R. Micevičių išvyko ir filmavimo komanda.
Filmo režisierius, LMTA Nacionalinės kino mokyklos vadovas V. Dambrauskas teigia, kad sportas filme tėra fonas, aplinkybė. Tai ne pirmasis režisieriaus filmas apie sportininkus. 2023-aisiais sukūręs dokumentinį filmą „Bilietas“ apie legendinius Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos laikus, V. Dambrauskas neabejoja, kad bet kurio filmo ašimi tampa žmogus ir jo istorija.
Režisierius prisipažįsta nesantis ekstremalaus sporto gerbėjas, todėl iki praėjusios vasaros nieko apie R. Micevičių nebuvo girdėjęs. „Klausiausi, kaip vienas iš filmo prodiuserių, Arnas Vosylius, užsidegęs pasakoja apie Rapolą, apie jo energiją ir pozityvumą, ir nepajutau, kaip toji istorija mane įtraukė. Nors tuo metu buvau gana užimtas Kino mokyklos reikalais, vis dėlto panorau su Rapolu susipažinti, sužinoti, iš kur kyla jo pozityvus požiūris į gyvenimą ir pasirinkimus, jo šviesa. Apsisprendžiau per dieną, kad prisidėsiu prie filmo komandos“, – pasakoja.
Tada filmo režisierius dar nežinojo, koks gyvsidabris yra būsimojo filmo herojus. „Rapolas – lyg vėjo gūsis, mums nuolat teko paskui jį bėgti, jo gyvenimo tempas ir besikeičiantys planai į filmavimus įnešė daug improvizacijos“, – šypsosi.
Filmo operatorius V. Katkus pripažįsta, kad filmas jam buvo ne tik profesinis, bet ir asmeninis iššūkis: „Nei slidinėju, nei kaituoju, taigi, buvo gana sudėtinga techniškai visa tai perprasti, kad galėčiau filmuoti. Dokumentika man labai patinka, kiekviename projekte daug išmokstu, susipažįstu su žmonėmis, su kuriais, greičiausiai, nebūčiau susitikęs, pabūnu erdvėse, kuriose nebūčiau pabuvęs. Rapolą filmavome vandenyje kaituojantį, filmavome kalnuose čiuožiantį. Prie visų šių erdvių man reikėjo prisitaikyti, galvoti, kaip visa tai fiksuoti. Tuo pačiu mane nepaprastai žavėjo jo užsispyrimas ir meilė tam, ką daro. Nori nenori tai įkvepia, kelia motyvaciją tau pačiam, priverčia galvoti apie nepaprastas žmogaus galimybes – kaip jis, patyręs tokią traumą, netekęs dalies kojos, sugebėjo tapti profesionaliu sportininku?!“
Pats Rapolas savo istorijos nedramatizuoja. Priešingai, į filmo sumanymą pradžioje sportininkas žvelgė gana skeptiškai: „Buvo keista, kad apie mane nori kurti dokumentiką. Kokia nesąmonė, aš ne Styvas Jobsas, apskritai nejaučiu, kad esu toli nuėjęs, pasiekęs ką nors svarbaus. Galbūt, ateityje, kai būsiu laimėjęs medalį, gal tada…?“
Vis dėlto filmo kūrėjai renkasi kitą laiką– ne medalius, čempionų pakylas ir pasiekimus, o kelionę per patirtis, treniruotes, nesėkmes, skausmą, kasdienybės ritmą, netikėtus įvykius varžybose. Ir čia svarbiausia ne pergalės, o pasirinkimai.
Filmo pavadinimas „Viena koja aukščiau“ skamba tarsi akivaizdi nuoroda į fizinę realybę, tačiau filmas į žiūrovų širdis keliauja su kitokio aukščio žinia – esame gyvi tol, kol mėginame pakilti virš savęs.
„Visi Rapolo laimėjimai yra mažos jo kasdienybės, požiūrio detalės, – įsitikinęs filmo režisierius V. Dambrauskas. – Tai istorija ne apie viršūnę, kuri tampa gyvenimo tikslu, o apie kopimą į ją, apie prabudimą ryte su šypsena“.
Filmas „Viena koja aukščiau“ Lietuvos kino teatruose – nuo gegužės 1 dienos. Filmo generalinis rėmėjas – „Bitė Lietuva“, informacinis partneris – TV3 žiniasklaidos grupė. Filmo režisierius – V. Dambrauskas, pagrindinis operatorius – V. Katkus, montažo režisierius – Dalius Kalinauskas, prodiuseriai – A. Vosylius ir V. Sakalauskas.
Filmo anonsą žiūrėkite čia: https://youtu.be/S0pboCRaWc4
About the Author
