Valdemaras Jakubovskis, „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento direktorius
Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo steigiama vis daugiau naujų įmonių, o 2025-ieji tapo dar vieno verslumo rekordo metais. Registrų centro duomenys rodo, kad pernai šalyje įregistruota apie 16,7 tūkst. naujų juridinių asmenų – daugiausia per visą stebėjimo laikotarpį.
Kartu ryškėja ir kita tendencija, kad vietoje individualios veiklos ar verslo liudijimo vis daugiau pradedančiųjų verslininkų, kaip pirmąją savo verslo formą, renkasi mažąją bendriją. Su kokiomis rizikomis gali susidurti pradedantieji verslai, įskaitant ir mažąsias bendrijas?
Vien per pirmąsias dvi 2026 m. savaites Registrų centras užfiksavo 60 proc. didesnį mažųjų bendrijų skaičių Lietuvoje – įregistruota virš 1200 naujų mažųjų bendrijų, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai jų buvo įsteigta apie 760. Galima daryti prielaidą, kad tokį pasirinkimą iš dalies lemia mokestiniai pokyčiai, nes keičiantis individualios veiklos apmokestinimo tvarkai, mažosios bendrijos teisinė forma daliai pradedančiųjų verslininkų tampa patrauklesne alternatyva.
Tačiau augantį verslumą neišvengiamai lydi ir rizikos, o kalbant konkrečiau – civilinės atsakomybės rizika. Praktikoje tai reiškia tokias situacijas, kai dėl įmonės veiklos ar priimtų sprendimų žalą patiria trečiosios šalys, tai yra klientai, partneriai ar bendruomenė plačiąja prasme. Paprastai smulkus verslas veiklą pradeda žengdamas pragmatiškus žingsnius: svarbiausia rasti pirmuosius klientus, kontroliuoti kaštus ir įsitvirtinti rinkoje. Todėl apie galimus incidentus ar atsakomybės scenarijus dažnai pagalvojama tik vėliau.
Draudikų statistika rodo, kad tokios situacijos versle, kai sukeliama žala tretiesiems asmenims, nėra retos. 2025 m. „Lietuvos draudimas“ fiksavo kone 950 verslo civilinės atsakomybės incidentų – beveik 16 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Pavieniai atvejai atskleidžia ir galimą tokių situacijų mastą: pernai didžiausia tokio tipo draudimo išmoka siekė beveik 280 tūkst. eurų – tokia suma daugeliui mažųjų bendrijų galėtų viršyti kelių metų pajamas ar prilygti planuojamoms investicijoms.
Svarbu suprasti ir tai, kad civilinės atsakomybės atvejai nebūtinai būna susiję su didelėmis krizėmis. Dažniausiai tai gana paprastos situacijos, pavyzdžiui, montavimo ar remonto metu netyčia sugadintas kliento turtas, prekybos ar paslaugų erdvėje susižalojęs lankytojas, parduoto produkto ar suteiktos paslaugos sukelta žala turtui ar sveikatai. Būtent tokie kasdieniai incidentai dažniausiai ir tampa civilinės atsakomybės pretenzijų priežastimi.
Todėl smulkiajam verslui verta iš anksto įvertinti kelis praktinius savo veiklos aspektus, kurie padeda geriau suprasti galimą civilinės atsakomybės riziką.
Pirmiausia, derėtų įvertinti savo veiklos modelį ir tokias situacijas, kuriose gali atsirasti civilinė atsakomybė prieš trečiąsias šalis. Smulkus verslas dažnai koncentruojasi į paslaugos ar produkto kūrimą, tačiau ne visada įvertina, kokiose veiklos grandyse gali atsirasti atsakomybės situacijos – nuo darbo su klientų turtu iki įsipareigojimų dėl rezultatų ar kokybės. Toks veiklos „žemėlapis“ padeda realistiškiau suprasti, kuriose vietose nutikęs incidentas taptų žalos trečiojo asmens turtui, sveikatai ar net gyvybei priežastimi.
Antra, privalu realistiškai įvertinti galimos žalos finansinį mastą. Civilinės atsakomybės atvejais nuostoliai dažnai neapsiriboja tik tiesiogine žala. Nukentėjusios šalys vis dažniau reikalauja atlyginti ir papildomas išlaidas, negautas pajamas ar dėl projektų vėlavimo atsiradusius nuostolius. Todėl net palyginti nedidelis incidentas gali virsti reikalavimu atlyginti keliasdešimties ar net šimtų tūkstančių eurų žalą arba negautas pajamas.
Trečia, būtina įvertinti, ar įmonė būtų pasirengusi tokią situaciją padengti savo lėšomis.Smulkiajam verslui tokia vienkartinė kompensacija gali reikšti rimtą pinigų srautų sutrikimą ar priverstinį investicijų atidėjimą. Vertinant savo finansinius rezervus, verta pamodeliuoti verslo civilinės atsakomybės draudimo vaidmenį – ar tokia papildoma apsauga galėtų padėti sumažinti galimą finansinę naštą.
Kuo anksčiau verslas įsivertina galimas atsakomybės situacijas ir savo finansinį pasirengimą jas spręsti, tuo ramiau jis gali koncentruotis į pagrindinį tikslą – auginti veiklą ir dirbti klientams. Kaip rodo draudikų patirtis, verslo civilinės atsakomybės rizikos nėra išskirtinės ar labai retos, nes jos kyla iš kasdienės veiklos. Todėl svarbu jas įtraukti į bendrą verslo planavimą dar ankstyvoje įmonės raidos stadijoje, nepriklausomai nuo pasirinktos verslo vykdymo formos.
About the Author
