Naujausiame pasauliniame „IMD Smart City Index 2026“ reitinge Vilnius pakilo į 32-ąją vietą tarp 148 miestų. Lietuvos sostinė ne tik pagerino savo poziciją per dvi vietas, bet ir tapo vieninteliu Baltijos šalių miestu, pademonstravusiu nuoseklų augimą. Inovacijų agentūros teigimu didžiausias šuolis fiksuotas praėjusiais metais, kai Vilnius pakilo net per 13 pozicijų, tačiau dabartinis rezultatas rodo, jog Lietuvos sostinė sėkmingai išlaiko aukštą tarptautinį konkurencingumą pritraukiant investicijas ir kuriant palankias sąlygas talentams dirbti bei gyventi.
„Lietuvos sostinė sėkmingai išlaiko aukštą tarptautinį konkurencingumą pritraukiant investicijas ir kuriant palankias sąlygas talentams dirbti bei gyventi. Pirmaujančių miestų pavyzdžiai rodo, kad tikrasis išmanumas pasiekiamas tada, kai viešoji infrastruktūra ir skaitmeniniai įrankiai vystosi išvien, atliepdami realius gyventojų lūkesčius. Todėl dedame pastangas ir investicijas nukreipiame visos Lietuvos mastu, nes tik stipri technologijų ekosistema padės mūsų šalies miestams tapti dar išmanesniems“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Vilnius vienintelis iš Baltijos šalių miestų išlaikė nuoseklų augimą: Talinas per 4 pozicijas nusileido iki 26 vietos, o Ryga, smuktelėjusi per 1 poziciją užima 47 vietą.
Išmaniausių pasaulio miestų trejetukas atrodo taip pat, kaip ir praėjusiais metais – pirmauja Ciurichas bei Oslas, o trečioje vietoje poziciją išlaiko Ženeva.
Nors Vilnius reitinge kyla, tyrimas atskleidžia įdomų kontrastą: miesto infrastruktūra (sveikatos apsauga, saugumas, mobilumas) vertinama geriau (BBB) nei skaitmeniniai sprendimai (BB).
Inovacijų agentūros Pažangos departamento vadovė Simona Buziliauskienė pabrėžia, kad Vilnius pagal kelis esminius rodiklius lenkia savo grupės miestų vidurkius:
- Atsiskaitymo įpročiai: net 71,5% gyventojų pirmenybę teikia skaitmeninėms grynųjų pinigų alternatyvoms.
- Gyvenimo kokybė: kultūrinė veikla (84,6%) ir lengvai pasiekiamos žaliosios zonos (78,7 %) išlieka didžiausiu miesto pasididžiavimu.
- Sąlygos verslui: bazinė technologinė infrastruktūra ir interneto greitis (79,7%) sukuria puikias sąlygas aukštos pridėtinės vertės sektorių augimui.
Nepaisant bendro teigiamo progreso, vilniečiai aiškiai įvardija „skaudulius“. Pagrindiniu iššūkiu išlieka būsto prieinamumas (62,9 %). Nors eismo spūsčių problema šiek tiek sumažėjo, kas antras vilnietis (50,8 %) jas vis dar mato kaip didelį trukdį, o 46,8 % tikisi didesnio skaidrumo miesto valdyme ir aktyvesnio miesto bendruomenės įtraukimo į vietos valdžios sprendimų priėmimą.
Sėkmingo miesto paslaptis – bendradarbiavimas
Šiuolaikinio miesto valdymas yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daug šalių: ministerijos, agentūros, verslas ir paslaugų teikėjai. Kad miestas taptų tikrai išmanus, būtina derinti visų jų veiksmus.
Geriausiai įvertintų miestų pavyzdžiai rodo, kad sėkmę lemia ne griežtas valdžios telkimas vienose rankose, o gebėjimas bendradarbiauti. Lyderiaujantys miestai kuria bendras platformas, kuriose visos pusės gali lengvai dalytis informacija, koordinuoti investicijas ir kartu siekti bendrų tikslų, išlikdami lankstūs naujovėms.
About the Author
