Artėjant balandžio 28-ajai – Pasaulinei darbuotojų saugos ir sveikatos dienai – Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atnaujina kampaniją VIZIJA 0, primindama esminį tikslą: nė vienas žmogus neturi žūti darbe. Nors naujausi duomenys rodo tam tikrus teigiamus pokyčius, bendras nelaimingų atsitikimų vaizdas išlieka įtemptas – ypač vertinant sunkių traumų mastą ir pasikartojančias rizikas pavojingiausiose veiklose.
2026 m. balandžio 9 d. duomenimis, Lietuvoje užregistruoti 34 sunkūs ir 5 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, o neįskaičiuojant eismo įvykių – 34 sunkūs ir 3 mirtini atvejai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2025 m., kai buvo fiksuoti 34 sunkūs ir 7 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe (be eismo įvykių), matyti aiškus mirtinų atvejų mažėjimas, tačiau sunkių traumų skaičius išlieka nepakitęs.
Tai, pasak Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Apolinaro Škikūno, rodo dviprasmišką situaciją: „Mažėjantis mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius rodo, kad prevencinės priemonės duoda rezultatų. Tačiau stabilus sunkių traumų skaičius reiškia, kad esminės rizikos darbo vietose nesikeičia ir bet kada gali baigtis žūtimi.“
Bendras nelaimingų atsitikimų dažnumo koeficientas 2026 m. siekia 2,9, o mirtinų – 0,4, neįskaičiuojant eismo įvykių – 0,3. Šie rodikliai rodo, kad pavojingų situacijų darbo vietose mastas iš esmės nesikeičia, o tai reiškia, kad saugos priemonės ne visada veikia taip, kaip turėtų praktikoje.
Analizuojant nelaimingus atsitikimus pagal atliekamus darbus, ryškiausiai išsiskiria sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo ir iškrovimo darbai – čia 2026 m. pradžioje užfiksuota net 10 sunkių nelaimingų atsitikimų. Taip pat reikšminga rizika išlieka judant teritorijoje ar darbo aplinkoje – 6 sunkūs atvejai, statybos ir remonto darbuose – 4 atvejai, o dirbant su techninėmis priemonėmis, mechanizmais bei medienos apdorojimo srityje – po 2 atvejus.
Mirtini nelaimingi atsitikimai šiemet registruoti elektros įrenginių ir tinklų aptarnavimo darbuose, judant teritorijoje bei dirbant su mechanizmais – po vieną atvejį kiekvienoje grupėje. Papildomai dar 2 mirtini atvejai fiksuoti eismo įvykiuose už įmonės teritorijos ribų.
Kaip akcentuoja vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius A. Škikūnas, šie duomenys aiškiai parodo, kad didžiausios rizikos kyla ten, kur darbai susiję su judėjimu, krovinių valdymu ar technika: „Tai sritys, kuriose klaidos kaina yra ypač didelė – net ir viena neįvertinta rizika, neapdairus veiksmas ar nesuveikusi kontrolė gali baigtis sunkia trauma ar žūtimi.“
Pagal ekonomines veiklas situacija išlieka nuosekli ir lengvai atpažįstama – daugiausia sunkių nelaimingų atsitikimų darbe registruota apdirbamojoje pramonėje (8 atvejai), transporto ir saugojimo (7 atvejai) bei statybos (7 atvejai) sektoriuose. Taip pat išsiskiria prekybos ir transporto priemonių remonto sektorius, kuriame fiksuoti 4 sunkūs atvejai.
Mirtinų nelaimingų atsitikimų kontekste būtent statybos sektorius šiemet išlieka pavojingiausias – čia registruoti 3 mirtini atvejai, o po vieną mirtiną nelaimingą atsitikimą fiksuota apdirbamojoje pramonėje ir vandens tiekimo, nuotekų valymo bei atliekų tvarkymo srityje.
„Kasmet matome tas pačias veiklas ir tas pačias rizikas. Tai rodo, kad problema nėra vien pavieniai pažeidimai – dažnai tai yra sisteminiai trūkumai, susiję su darbų organizavimu, vidine kontrole ir realiu rizikos vertinimu“, – akcentuoja vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius A. Škikūnas, pabrėždamas, kad šios tendencijos nėra atsitiktinės.
Lyginant 2023–2026 m. pradžios duomenis, akivaizdu, kad nelaimingų atsitikimų struktūra iš esmės nesikeičia – pavojingiausios išlieka tos pačios veiklos, o tai reiškia, kad prevencija turi būti ne epizodinė, o nuosekli ir kryptinga. Vien formalių reikalavimų laikymasis neužtikrina saugumo, jei praktikoje darbuotojai susiduria su nevaldoma rizika.
VDI pabrėžia, kad sauga darbe prasideda ne nuo dokumentų, o nuo realių sprendimų darbo vietoje – nuo to, kaip suplanuojami darbai, kaip vertinama rizika, kaip vykdoma kontrolė ir kaip patys darbuotojai laikosi nustatytų taisyklių. Būtent šių grandžių silpnumas dažniausiai ir lemia nelaimingus atsitikimus.
Todėl kampanija VIZIJA 0 šiemet kviečia ne tik atkreipti dėmesį į statistiką, bet ir iš esmės peržiūrėti požiūrį į saugą darbe. „Vizija nulis nėra siekis gražiai atrodyti statistikoje – tai įsipareigojimas, kad kiekvienas žmogus po darbo grįžtų namo, – akcentuoja A. Škikūnas. – Jei vis dar fiksuojamos žūtys ir sunkūs sužalojimai, vadinasi, saugai praktikoje skiriama nepakankamai dėmesio.“
VDI kviečia darbdavius ir darbuotojus atsakingai įvertinti darbo vietų rizikas, stiprinti saugos kultūrą ir nepamiršti, kad už kiekvieno skaičiaus slypi žmogaus gyvybė. Galutinis tikslas nesikeičia – nulis žūčių darbe.
Kontaktams:
mob. +370 698 73 025
About the Author
