Gebėjimas mokytis visą gyvenimą bei persiorientuoti šiandien tampa kritiškai svarbus visose Europos Sąjungos šalyse, o suaugusiems reikalinga kompleksiška, į ateities įgūdžius bei ilgalaikį karjeros planavimą orientuota pagalba, teigia Andriana Sukova, Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotoja. Šių metų kovo pabaigoje atvykusi į Lietuvą ji domėjosi Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) įgyvendinamu projektu „Krypties kompasas – suaugusiųjų profesinis orientavimas”, kuris, jos nuomone, gali tapti gerosios praktikos pavyzdžiu ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms.
Anot A. Sukovos, viena iš šio projekto stiprybių – paslaugų prieinamumas, nes konsultacijos teikiamos nuotoliu, ir individualus požiūris į kiekvieno žmogaus situaciją. Karjeros konsultacijos apima daugiau nei profesinių galimybių aptarimą: konsultantai gilinasi į asmens vertybes, patirtis ir lūkesčius, kuria žmogišką ryšį ir padeda atrasti sąsajas tarp karjeros siekių, turimų kompetencijų ir asmeninių poreikių. „Toks požiūris leidžia žmonėms priimti pagrįstus sprendimus ir geriau orientuotis savo karjeros kelyje”, – sako Europos Komisijos atstovė bei priduria, jog šiandienos darbo rinkoje ypatingai svarbus gebėjimas mokytis visą gyvenimą: „Spartūs technologiniai ir ekonominiai pokyčiai keičia darbo rinką visame pasaulyje: nykstant tradicinėms profesijoms, nauji darbai reikalauja kitokių įgūdžių, todėl nuolatinis mokymasis tampa būtinas, norint išlikti konkurencingiems”.
Europoje – rekordinis užimtumas, bet tinkamų darbuotojų trūksta
Vienas didžiausių iššūkių Lietuvoje yra įgūdžių neatitikimas tarp to, ko reikia darbdaviams, ir to, ką moka darbuotojai. Kaip teigia A. Sukova, užimtumas Europos Sąjungoje pasiekė rekordiškai aukštą lygį, o nedarbas – rekordiškai žemą. „Tačiau net 70% įmonių neranda reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų, o tai riboja jų augimo ir inovacijų galimybes“, – pažymi ji.
Situaciją, kaip pasakoja, sunkina ir per mažas mokymosi visą gyvenimą veiklose dalyvaujančių žmonių skaičius: „2022 m. tik 39,5% suaugusiųjų įsitraukė į įvairias švietimo ir mokymo programas, nors ES tikslas yra iki 2030 m. pasiekti 60%. <…> Be to, prognozuojama, kad iki 2050 m. ES darbingo amžiaus gyventojų kasmet mažės maždaug po vieną milijoną”. Todėl, anot A. Sukovos, prieš keletą metų Europos Komisija į šiuos iššūkius Europoje pradėjo reaguoti parengdama: veiksmų planą, skirtą darbo jėgos ir įgūdžių trūkumui spręsti, taip pat ir strategiją, apjungiančią švietimo, mokymo ir užimtumo politiką, bei skirdama reikšmingas investicijas – daugiau nei 150 mlrd. eurų.
Kalbėdama apie dirbtinio intelekto įtaką ir keliamus iššūkius darbo rinkoje, A.Sukova teigia, jog dirbtinis intelektas gali sukurti ir naujų darbo vietų, tačiau kai kurios užduotys taps nereikalingos, o kai kurių profesijų pobūdis iš esmės pasikeis.
„Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) prognozuoja, kad iki 2030 m. apie 30% šiandieninių užduočių gali išnykti, o iki 15% darbo vietų gali pakeisti dirbtinis intelektas. Svarbus atsakymas į šį iššūkį yra tai, kad mums reikia milijonų žmonių, kurie turėtų įgūdžių dirbti su naujomis technologijomis, ypač su dirbtiniu intelektu. Tik suderintas Europos požiūris gali parengti žmones tokiu mastu. Mums taip pat reikia stabilių visuomenių, į kurias įmonės norėtų investuoti”, – iššūkius Europos mastu vardija A. Sukova.
Iššūkis – kaip paskatinti suaugusius mokytis visą gyvenimą
Kaip teigia ESFA direktorė dr. Laura Girlevičienė, Lietuvoje karjeros konsultavimas suaugusiems yra gana naujas dalykas, „nes mūsų visuomenėje iki šiol buvo įprasta manyti, kad su karjeros iššūkiais susiduria jaunimas, jis labiau ieško savo profesinio kelio, tačiau tie patys klausimai, kaip aiškėja, yra itin aktualūs ir suaugusiems”.
„Nors ESFA projektas startavo prieš mažiau nei metus, jau beveik tūkstantis suaugusiųjų iš visos Lietuvos pasinaudojo pirminėmis karjeros konsultacijomis, o daugiau nei pusė tūkstančio – asmeninius poreikius ir situacijas analizuojančiomis konsultacijomis”, – sako dr. L. Girlevičienė.
Kalbėdama apie ES kontekstą, A.Sukova pabrėžia, jog poreikis tik augs: „Kokybiškos karjeros konsultacijos yra itin svarbios tiek jauniems žmonėms, tiek suaugusiesiems, o dabar labiau nei bet kada anksčiau tai aktualu dirbantiems, kurie nori keisti darbą ar persikvalifikuoti. <…> Veiksmingos karjeros konsultacijos padeda žmonėms panaudoti visą savo potencialą, didina ekonominį efektyvumą, kai suderinami įgūdžiai ir darbo rinkos poreikiai. Tai taip pat skatina ir socialinį teisingumą, siekiant, jog kiekvienas galėtų pasinaudoti esamomis galimybėmis”.
Tai suprasdamos, kaip pasakoja A. Sukova, Europos Sąjungos šalys diegia įvairias sistemas, kaip ir Lietuvoje žinoma Individualių mokymosi paskyrų informacinė sistema – Kursuok.lt, kur galima ne tik rinktis aktualius mokymus, bet rasti informacijos karjeros klausimais, registruotis asmeninėms konsultacijoms.
„O, pavyzdžiui, Prancūzijoje veikia „Cité des Métiers“ – visiems atviras nemokamas karjeros konsultavimo ir profesinio orientavimo centras, apjungiantis įvairias institucijas, kur asmenys gali gauti išsamią informaciją ar konsultuotis karjeros klausimais. Šis modelis vėliau buvo išplėstas į Belgiją, Italiją, Portugaliją, Ispaniją ir Šveicariją”, – pasakoja A. Sukova. Kitas pavyzdys – Suomijos „Ohjaamo“ modelis, pagal kurį teikiamos kompleksinės paslaugos jauniems suaugusiesiems iki 30 metų, siekiantiems tolesnio išsilavinimo arba susiduriantiems su karjeros neaiškumais. Jis apima tiek fiziniai centrus visoje šalyje, tiek skaitmenines platformas. Šis modelis užtikrina, kad jauni žmonės gautų nuoseklią paramą”.
Gerų pavyzdžių netrūksta, tačiau realybė tokia, kad žmonių įpročiai nesikeičia taip greitai kaip technologijos. Kalbėdama apie tendencijas Europos mastu, A. Sukova teigia, jog mokymasis visą gyvenimą vis dar nėra natūralus mąstymo būdas, nors darbo rinkos poreikiai reikalauja gebėjimo prisitaikyti.
„Karjeros konsultavimas atlieka itin svarbų vaidmenį keičiant šią dinamiką: jis padeda žmonėms identifikuoti turimų įgūdžių spragas, atrasti kompetencijų tobulinimo galimybes ir suderinti mokymąsi su karjeros tikslais. Kai konsultavimas susiejamas su praktiniais įrankiais, pavyzdžiui, individualiomis mokymosi paskyromis ar perkvalifikavimo programomis, jis gali realiai paskatinti žmones imtis pokyčių“, – mano ji.
Žmonėms reikia pokalbio, empatijos ir erdvės garsiai mąstyti
Daugelyje šalių karjeros konsultavimas vis labiau remiasi skaitmeniniais įrankiais ir dirbtiniu intelektu. Tačiau kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Danija, pradeda grįžti prie labiau žmogiško, tiesioginio konsultavimo modelio. Tai kelia natūralų klausimą: ką vis dėlto verta rinktis? Paklausta, ar spartus dirbtinio intelekto tobulėjimas ateityje galėtų visiškai atliepti mūsų poreikius, Europos Komisijos atstovė teigia, kad skaitmeniniai įrankiai ir dirbtinis intelektas puikiai tinka greitiems atsakymams ar įgūdžių ir darbo pasiūlymų suderinimui, „tačiau jie negali pakeisti žmogiškojo ryšio tais momentais, kai tai iš tiesų svarbu”.
„Jiems vis dar sunku patenkinti subtilius, individualius poreikius, tokius kaip darbo suderinimas su vertybėmis, karjeros pokyčių valdymas ar gerovės klausimai. Kai žmogų kamuoja didieji klausimai – ar keisti karjerą, kaip suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, kas man iš tikrųjų svarbu – vien duomenų neužtenka. Žmogui reikia pokalbio, empatijos ir erdvės garsiai mąstyti, – teigia A. Sukova ir pabrėžia, kad neturėtume rinktis vieno ar kito – vertėtų juos protingai integruoti. – Technologijos gali pasirūpinti praktiniais dalykais: atrinkti galimybes, pasiūlyti pasirinkimus, paskatinti žengti pirmuosius žingsnius. Tačiau gilesnis darbas – tas, kuris padeda žmogui suderinti karjerą su vertybėmis, įveikti neapibrėžtumą ar atkurti pasitikėjimą savimi, vis dar priklauso tikram žmogiškam ryšiui”.
A.Sukovos teigimu, karjeros konsultantai suteikia nepakartojamą vertę – jie žvelgia empatiškai, gali prisitaikyti ir pasiūlyti gilesnių įžvalgų: „Efektyviausios sistemos naudoja technologijas tam, kad pastiprintų karjeros konsultacijas, o ne jas pakeistų“.
Projekto „Krypties kompasas – suaugusiųjų profesinis orientavimas (SPO)“ tikslas yra sukurti profesinio orientavimo suaugusiems nuotoliniu būdu modelį ir, integravus į individualių mokymosi paskyrų informacinę sistemą (Kursuok), suteikti karjeros orientavimo paslaugas suaugusiems nuotoliniu būdu. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų ir Bendrojo finansavimo lėšomis.
Kursuok.lt platforma, inicijuota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
About the Author
