2026 m. atlikti stebėjimai rodo, kad pušynus pažeidžiančių kinivarpų – kirpikų – populiacija Lietuvoje padidėjo ir viršija daugiametį vidurkį. Šie kenkėjai graužia takus po gyvų pušų žieve. Kirtikų pagausėjimas verčia būti budriais, tačiau mastas nėra didelis ir masinio pavojaus grėsmės nekelia.
Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai nuo 2008 metų vykdo sistemingą didžiųjų ir mažųjų kirpikų (Blastophagus piniperda ir Blastophagus minor) monitoringą. Šiais metais tyrimai atlikti 4 regioniniuose padaliniuose, 11 girininkijų ir 58 miško sklypuose. Monitoringas buvo koreguotas dėl teritorinių pokyčių – vietoje Švenčionėlių regiono stebėjimai pradėti Ignalinos regioninio padalinio Vaišniūnų girininkijoje.
Kirpikų gausumas vertinamas pagal ant miško paklotės randamas „nukirptas“ pušų šakelių viršūnėles, kurių šerdyje matyti kinivarpos išgraužtas takas. Tokios šakelės lengvai nulūžta nuo vėjo ir vizualiai atrodo kaip “nukirptos”. 2026 m. vidutiniškai jų rasta 31,6 vieneto 100 m² plote – tai beveik 1,9 karto daugiau nei 2025 m. (16,7 vnt.).
Didžiausias kirpikų aktyvumas nustatytas Musteikos girininkijoje (Druskininkų regionas) – 155 vnt. “nukirptų” šakelių 100 m² plote ir Marcinkonių girininkijoje (Varėnos regionas) – 47 vnt. Mažiausias aktyvumas fiksuotas Pašvenčio girininkijoje (14 vnt.) ir Smalininkų girininkijoje (18 vnt.).
Lyginant regionus, didžiausias kirpikų populiacijos augimas fiksuotas Druskininkuose (6,1 karto), Varėnoje (2,7 karto) ir Jurbarke (1,7 karto), tuo tarpu Ignalinos regione populiacija sumažėjo.
Svarbu pažymėti, kad net ir padidėjusi kirpikų populiacija nesiekia ribos, kuri laikoma pavojinga pušynams. Sanitarinės apsaugos priemonės taikomos tik tuomet, kai randama daugiau nei 500 šakelių 100 m² plote su kirpikams charakteringais pakenkimais.
Specialistų vertinimu, 2026-aisiais kirpikų populiacija, nors ir gausesnė nei 2023-2025 metais, neturės reikšmingos įtakos pušynų būklei. Vis dėlto šie kenkėjai gali prisidėti prie pavienių ar nedidelių grupių medžių džiūvimo, ypač ten, kur medžiai jau yra pažeisti ligų. Kinivarpos gali pakenkti daliai pušų medynuose po einamųjų kirtimų. Didžiausia kirtikų grėsme tuose medynuose, kuriuose paliktos nesutvarkytos vėjo išverstos ar nulaužtos pušys.
Miškininkai primena, kad svarbi prevencinė priemonė – laiku sutvarkyti pažeistą ar išverstą medieną, nes neprižiūrėta mediena sudaro palankias sąlygas kenkėjų plitimui. Taip pat, laikant medieną miško sandėliuose, svarbu tinkamai ją apsaugoti, kad neapniktų kenkėjai ir neišplistų į pušyną.
VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus inf.
About the Author
