38 procentai apklaustųjų mano, kad labiausiai pažeidžiama žmogaus teisė – teisė į žodžio laisvę. Ypač neramina, kad šis rodiklis padidėjo net 7 procentais, lyginant su praėjusiais metais. Apklausos duomenys atskleidė gilėjantį atotrūkį tarp šalies politikų ir visuomenės. Tik 22 proc. gyventojų mano, kad politikai įsiklauso į jų nuomonę, kai tuo tarpu net 78 proc. respondentų jaučiasi negirdimi. Išeitį iš susidariusios situacijos gyventojai mato stiprindami savo teisinį raštingumą: net 89 proc. respondentų įsitikinę, kad sistemingas teisės pagrindų mokymas turėtų tapti neatsiejama mokyklų programos dalimi.
Kaip ir kasmet, nuo 2018 metų, Lietuvos advokatūra kartu su rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Sprinter tyrimai“ atlieka visuomenės nuomonės apklausą, siekiant išsiaiškinti, kokia yra gyventojų nuomonė dėl žmogaus teisių gynimo Lietuvoje ir kaip gyventojai vertina teisėsaugos institucijų veiklą.
Šiais metais atliktos visuomenės teirautasi, kiek jų nuomone, Lietuva yra laikoma teisine valstybe, vertinant dešimtbalėje sistemoje, kai 10 – puikiai, o 1 – labai blogai. Gyventojai skyrė 6,33 balų, o teisės į teisingą teismą užtikrinimą asmenims Lietuvoje įvertinta 6,40 balo dešimties balų skalėje. Galimybės apginti savo, kaip paprasto žmogaus, teises prieš valstybę vertinamos santykinai žemai – 2,89 iš 5,00.
„Rezultatai rodo akivaizdų paradoksą: piliečiai nesijaučia atstovaujami, tačiau jie ne nusigręžia nuo valstybės, o reikalauja įrankių ją suprasti ir keisti. Lietuvos advokatūra ne kartą viešai išsakė savo ekspertinę nuomonę apie „buldozerio“ principu įgyvendintus pokyčius mokesčių sistemoje ar vieną ryškiausių teisinio nihilizmo pavyzdį – sprendimą abiturientams pridėti po dešimt takų. Beveik 9 iš 10 gyventojų pasisako už teisinį švietimą mokyklose, o tai yra aiškus lūkestis švietimo sistemai. Turime ugdyti ne pasyvius stebėtojus, o teisiškai raštingą kartą, kuri gebėtų argumentuotai ginti savo nuomonę,“ – teigia Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
2026 m. visuomenės tyrimo duomenimis, absoliuti dauguma (88 proc.) gyventojų mano, kad kai prieš asmenį buvo pradėtas baudžiamojoje ar administracinėje byloje ikiteisminis tyrimas ir vėliau toks tyrimas buvo nutrauktas, asmeniui valstybė privalėtų atlyginti ar kompensuoti to asmens patirtas advokato pagalbai sumokėtas išlaidas ir patirtus nuostolius.
Apklausos duomenys fiksavo ir pokytį, kuomet buvo teiraujamasi, kokia teisininko profesija gina žmogaus teises. Remiantis apklausos duomenimis, 4 procentais ūgtelėjo respondentų manymas, kad advokatai labiausiai gina žmogaus teises. Šiemet šis rodiklis siekia 45 proc., antroje vietoje – policininkai (13 proc.), trečioje – teisėjai (9 proc.). Dar rečiau šioje apklausoje buvo įvardinti prokurorai, notarai ir antstoliai.
Ypatingai nustebino pirmą kartą apklausoje pateikto klausimo, ar respondentų nuomone reikėtų advokatams ginti viešąjį interesą (dabar šią teisę turi tik prokurorai) atsakymai, tai 81 proc. į šį klausimą atsakė „taip“ arba greičiausiai „taip“.
Atlikta apklausa rodo, 35 procentams Lietuvos gyventojų yra tekę naudotis advokato paslaugomis: 2 proc. – naudojosi reguliariai, ir padidėjo procentai – iki 33, kuomet gyventojai kreipėsi į advokatą 1-2 kartus. Jų vertinimu, padidėjo advokatų teikiamų paslaugų kokybės vertinimo vidurkis – 7,12 balo iš 10.
Dažniausiai į advokatą respondentai kreiptųsi kai reikėtų patarimų teisės klausimais (46 proc.), kilus civiliniam, administraciniam ginčui, kai byla pasiektų teismą (43 proc.) arba bet kokiam teisiniam ginčui dar ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje (38 proc.). 33 proc. kreiptųsi į advokatą tik baudžiamojoje byloje.
Dažniausiai (65 proc.) tyrimo dalyviai advokatą renkasi ar rinktųsi pagal rekomendacijas, rečiau – per interneto paieškos sistemas (14 proc.) ar ieškotų advokatų kontorų interneto svetainėse (10 proc.).
2026 m. apklausos Lietuvos gyventojai labiausiai linkę pasitikėti policininkais ir notarais, tačiau šių profesijų vertinimo vidurkis šiek tiek sumažėjo, o advokatais, nors ir nedaug, tačiau vertinimo vidurkis paaugo iki 7,00. Daugumos kitų teisinių profesijų atstovų atveju Lietuvos gyventojai neturi tvirtos nuomonės – jie linkę nei pasitikėti, nei nepasitikėti STT pareigūnais, VSD, FNTT pareigūnais, teisėjais, prokurorais ar antstoliais.
About the Author
