Alergologijos ir klinikinės imunologijos klinikos „ImunoTera“ gydytoja Gabija Brusokienė įspėja – erkės gali sukelti ne tik infekcijas, bet ir retą, tačiau pavojingą alergiją mėsai, įskaitant reakciją į kitus žinduolių kilmės produktus. Ši būklė gali pasireikšti net ir žmonėms, kurie anksčiau neturėjo jokių alergijų.
Pavasarį bundant gamtai bunda ir erkės, todėl šiuo metų laiku ypač svarbu prisiminti jų keliamus pavojus sveikatai. Kai kalbame apie erkes, dažniausiai galvojame apie Laimo ligą ar erkinį encefalitą. Vis dėlto erkės gali būti susijusios ne tik su infekcijomis. Daliai žmonių erkės įkandimas gali tapti ir alerginės ligos pradžia. Alfa-gal sindromas yra vis dažniau atpažįstama būklė, kai po erkės įkandimo organizmas tampa jautrus alfa-gal cukraus molekulei, randamai žinduolių mėsoje ir kai kuriuose kituose žinduolių kilmės produktuose.Ši liga svarbi tuo, kad dažnai lieka neatpažinta. Žmogus gali daugybę metų gerai toleruoti jautieną, kiaulieną ar avieną, o po erkės įkandimo staiga pradėti patirti odos, virškinimo ar net sistemines alergines reakcijas. Kadangi simptomai pasireiškia ne iš karto, o tik po kelių valandų, ryšys su maistu dažnai lieka nepastebėtas. Dėl to žmogus gali ilgą laiką klaidžioti tarp skirtingų diagnozių, ieškoti atsakymų, keisti gydytojus ir tyrimus, nesuprasdamas tikrosios savo negalavimų priežasties. Vienas, atrodytų, nereikšmingas erkės įkandimas gali tyliai pakeisti kasdienybę ir ilgam įvelti į neaiškių simptomų bei nusivylimo gydymu ratą.
Kas yra alfa-gal sindromas
Alfa-gal sindromas yra alerginė reakcija į galaktozę-alfa-1,3 galaktozę (alfa-gal). Tai cukraus molekulė, randama daugumos žinduolių audiniuose. Žmogaus organizme jos nėra, todėl kai kuriems žmonėms imuninė sistema po erkės įkandimo pradeda gaminti specifinius IgE antikūnus prieš alfa-gal. Vėliau, suvalgius žinduolių mėsos ar susidūrus su kitais alfa-gal turinčiais produktais, gali prasidėti alerginė reakcija. Svarbu suprasti, kad tai nėra klasikinė infekcinė erkių platinama liga. Tai alerginė būklė, kurios pradžia susijusi su erkės įkandimu ir imuninės sistemos persitvarkymu.
Kaip erkės sukelia šią alergiją mėsai
Manoma, kad erkės įkandimo metu su jos seilėmis į žmogaus organizmą gali patekti alfa-gal cukraus molekulė. Imuninė sistema ją atpažįsta kaip svetimą medžiagą ir pradeda gaminti antikūnus. Po tokio įsijautrinimo kai kuriems žmonėms alerginė reakcija gali pasireikšti suvalgius žinduolių kilmės produktų, dažniausiai jautienos, kiaulienos, avienos, elnienos ar kitos raudonos mėsos. Kai kuriems pacientams simptomus gali sukelti ir želatina, kai kurie pieno produktai ar tam tikri vaistai.
Svarbu žinoti, kad alfa-gal sindromas išsivysto ne po kiekvieno erkės įkandimo. Vis dėlto pasikartojantys įkandimai gali didinti jautrinimo riziką, o jau susirgus palaikyti didesnį organizmo jautrumą.
Kokios erkės su šiuo alerginiu sindromu siejamos
Skirtinguose pasaulio regionuose su alfa-gal sindromu siejamos skirtingos erkių rūšys. Jungtinėse Valstijose svarbiausia yra Amblyomma americanum erkė. Europoje su šiuo sindromu siejama paprastoji erkė Ixodes ricinus, kuri yra plačiai paplitusi ir Lietuvoje. Todėl kalbėdami apie erkių riziką turime prisiminti, kad jų poveikis neapsiriboja vien infekcijomis.
Kodėl šią ligą atpažinti sunku
Dauguma maisto alergijų pasireiškia greitai. Tuo tarpu alfa-gal sindromui būdinga vėlyva reakcija. Simptomai dažniausiai prasideda po 2-6 valandų nuo žinduolių mėsos ar kito sukeliančio produkto vartojimo. Dėl to pacientas dažnai nesusieja vakare suvalgyto patiekalo su naktį prasidėjusiu bėrimu, pilvo skausmu ar dusuliu.
Kartais simptomai būna ryškesni po riebesnio maisto, didesnio mėsos kiekio, alkoholio, fizinio krūvio ar vartojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Todėl klinikinis vaizdas gali atrodyti nepastovus ir klaidinti.
Kokie simptomai siejami su alfa-gal alerginiu sindromu
Alfa-gal sindromo simptomai gali būti labai įvairūs. Vieniems pacientams vyrauja odos požymiai, kitiems labiau pasireiškia virškinimo trakto simptomai, o kai kuriems gali išsivystyti sunki sisteminė alerginė reakcija.
Dažniausiai pasireiškia dilgėlinė, odos niežėjimas, paraudimas ar patinimas. Gali tinti lūpos, vokai ar kitos veido sritys. Kai kuriems pacientams vyrauja pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas. Sunkesniais atvejais gali atsirasti silpnumas, svaigulys, dusulys, spaudimas krūtinėje ar net išsivystyti anafilaksija.
Kai kuriems žmonėms būtent virškinimo trakto simptomai yra pagrindiniai, todėl liga gali būti klaidingai palaikoma dirgliosios žarnos sindromu, maisto netoleravimu ar tulžies pūslės sutrikimu.
Kaip nustatoma alfa-gal sindromo diagnozė
Diagnozė remiasi ne vienu požymiu, o kelių svarbių dalių visuma. Kaip teigia ImunoTera klinikos gydytoja Gabija Brusokienė, pirmiausia yra vertinama simptomų istoriją. Gydytojui alergologui svarbu žinoti, ar simptomai kartojasi po žinduolių mėsos vartojimo, kada jie prasideda, ar anksčiau buvo erkių įkandimų, ar reakcijos stiprėja po tam tikrų produktų.
Svarbiausias laboratorinis tyrimas yra specifinių IgE antikūnų prieš alfa-gal nustatymas kraujyje. Tačiau vien teigiamo tyrimo nepakanka. Kai kurie žmonės gali turėti įsijautrinimą, bet neturėti klinikinių simptomų. Todėl tyrimo rezultatus visada reikia vertinti kartu su simptomais ir gydytojo alergologo išvada.
Kartais papildomai rekomenduojama stebėti savijautą vengiant įtariamų produktų. Individualus vertinimas ypač svarbus todėl, kad vieni pacientai reaguoja tik į raudoną mėsą, o kiti jautrūs ir pieno produktams, želatinai ar kai kuriems vaistams.
Kokių produktų gali tekti vengti
Dažniausiai pirmiausia vengiama žinduolių mėsos. Tai jautiena, kiauliena, aviena, elniena ir kiti panašūs produktai. Daliai pacientų simptomus gali sukelti ir subproduktai, sultiniai, taukai ar želatina. Kai kurie žmonės jautriai reaguoja ir į pieno produktus, tačiau taip būna ne visiems.
Paukštiena, žuvis ir jūros gėrybės dažniausiai toleruojamos gerai. Vis dėlto mitybos pokyčius reikėtų aptarti su gydytoju alergologu, kad būtų išvengta bereikalingų ribojimų ir mityba išliktų visavertė.
Svarbu žinoti ir tai, kad alfa-gal gali būti randama ne tik maiste. Kai kuriems pacientams reikšmės gali turėti želatinos turintys preparatai ar tam tikri medicinoje naudojami žinduolių kilmės komponentai. Dėl to prieš planuojamas procedūras ar naujus vaistus verta informuoti gydytojus apie įtariamą ar patvirtintą alfa-gal sindromą.
Kaip apsisaugoti nuo erkių
Kadangi nauji erkių įkandimai gali palaikyti ar sustiprinti įsijautrinimą, prevencija yra labai svarbi. Ji aktuali ne tik tiems, kurie jau serga, bet ir visiems, daug laiko praleidžiantiems gamtoje.
Norint sumažinti erkių įkandimo riziką, rekomenduojama dėvėti šviesių spalvų drabužius ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes, kelnes sukišti į kojines ar batus, naudoti repelentus ir po buvimo lauke atidžiai apžiūrėti kūną. Ypač svarbu patikrinti pažastis, kirkšnis, pakinklius, galvos odą ir sritį už ausų. Radus įsisiurbusią erkę, ją reikėtų kuo greičiau pašalinti smailiagaliu pincetu. Erkė sugriebiama kuo arčiau odos ir traukiama tiesiai į viršų, nesukant ir nespaudžiant jos kūno.
Erkės negalima traiškyti, deginti ar tepti aliejais. Po erkės pašalinimo reikėtų nusiplauti rankas ir įkandimo vietą. Jei po įkandimo atsiranda neįprastų simptomų, verta juos stebėti ir aptarti su gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją alergologą
Alergologo konsultacija rekomenduojama, jei pasireiškia dilgėlinė, veido tinimas, stiprūs pilvo skausmai, dusulys, alpimo pojūtis arba jei reakcija buvo tokia stipri, kad prireikė skubios pagalbos, teigia „ImunoTera“ gydytoja Gabija Brusokienė.
Gydytojo alergologo konsultacija padeda ne tik patvirtinti arba atmesti diagnozę. Ji leidžia sudaryti aiškų planą, kokių produktų vengti, kada reikalingas adrenalino autoinjektorius ir kaip elgtis įvykus naujai reakcijai. Tai ypač svarbu pacientams, kurių simptomai nėra tipiški ir dažniau pasireiškia pilvo skausmais ar kitais virškinimo trakto negalavimais.
Ar ši alerginė būklė gali silpnėti
Daliai pacientų įsijautrinimas laikui bėgant mažėja, ypač jei pavyksta išvengti naujų erkių įkandimų. Tačiau tai vyksta ne visiems ir ne vienodu greičiu. Todėl savarankiškai grįžti prie anksčiau simptomus sukėlusio maisto nereikėtų. Sprendimą dėl mitybos plėtimo reikėtų priimti kartu su alergologu.
Ką svarbu prisiminti
Erkės platina ne tik Laimo ligą ar erkinį encefalitą. Jos gali būti susijusios ir su mažai žinoma, bet kliniškai reikšminga alergine liga – alfa-gal sindromu. Tai būklė, kai po erkės įkandimo organizmas tampa jautrus žinduolių kilmės produktams, dažniausiai raudonai mėsai. Vienas svarbiausių šio sindromo bruožų yra tas, kad simptomai dažniausiai pasireiškia ne iš karto, o po 2-6 valandų nuo mėsos vartojimo, todėl ryšys su maistu neretai lieka nepastebėtas. Diagnozė nustatoma įvertinus būdingą ligos istoriją ir atlikus kraujo tyrimus. Pagrindinis gydymo principas yra žinduolių mėsos vengimas, o kai kuriems pacientams tenka atsisakyti ir kitų žinduolių kilmės produktų. Taip pat labai svarbu saugotis pakartotinių erkių įkandimų, nes jie gali palaikyti ar stiprinti organizmo įsijautrinimą. Sunkesniais atvejais gali prireikti adrenalino autoinjektoriaus. Laiku atpažinus šį sindromą, galima išvengti sunkių alerginių reakcijų, sumažinti nerimą dėl neaiškių simptomų ir sudaryti aiškų, saugų mitybos bei gydymo planą.
About the Author
