Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) doktorantui Džiugui Saboniui įteikta prof. Virginijaus Šikšnio stipendija už tarptautiniu mastu pripažintus mokslinius pasiekimus gyvybės mokslų srityje.
10 tūkst. eurų stipendiją įsteigė Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūra „Go Vilnius“, siekdama skatinti aukštos pridėtinės vertės gyvybės mokslų tyrimus ir stiprinti sostinės konkurencingumą tarptautinėje inovacijų ekosistemoje.
Apdovanojimą laureatui įteikė „Go Vilnius“ Verslo skyriaus vadovas Mangirdas Šapranauskas. „Vilniuje šiandien gimsta pasaulinio lygio gyvybės mokslų idėjos. Prof. V. Šikšnio stipendija padeda ugdyti talentus ir formuoja vieną sparčiausiai besiplečiančių Lietuvos aukštųjų technologijų sektorių, kuris kasmet auga daugiau nei 20 proc.“, – sako M. Šapranauskas.
Nuo muzikos iki molekulinės biologijos
D. Sabonio kelias į mokslą nebuvo tiesus ar iš anksto suplanuotas. Dar mokykloje buvo galima pagalvoti, kad užaugęs jis taps muzikantu – Alytuje lankė muzikos mokyklą, dalyvavo įvairiuose konkursuose. Dėl muzikos, baigęs aštuntą klasę, persikėlė į Vilnių ir mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje.
Vis dėlto dvyliktoje klasėje priimtas sprendimas pakeitė jo gyvenimą. Kaip pats pasakoja, lemiamas tapo ne klausimas, kas sekasi, o kaip jis mąsto.
„Muzika man sekėsi gerai, tačiau į ją žvelgiau ne kūrybiškai, o konstruktyviai. Todėl suabejojau, ar muzikoje man pavyks atskleisti savo stiprybę – racionalų mąstymą“, – prisimena jis.
Būtent ši abejonė paskatino ieškoti srities, kurioje galėtų panaudoti analitinį mąstymą. Kalbėdamasis su įvairių profesijų žmonėmis ir bandydamas suprasti jų pasirinkimus, galiausiai D. Sabonis VU pasirinko biochemiją – kryptį, leidžiančią sistemingai nagrinėti gyvybės procesus ir būti stropių, žinių siekiančių bendraminčių aplinkoje.
Tyrimai, atskleidžiantys bakterijų „imuninės sistemos“ veikimo principus
Šiuo metu D. Sabonis tiria bakterijų apsaugos nuo virusų mechanizmus – sudėtingas molekulines sistemas, leidžiančias mikroorganizmams atpažinti infekciją ir ją sustabdyti dar prieš virusui išplintant.
Vienas svarbiausių jo darbų susijęs su bakterijų „imuninės sistemos“ tipu, pavadintu senovės Egipto deivės Thoeris vardu. Straipsnyje, publikuotame prestižiniame mokslo žurnale „Nature“, D. Sabonis kartu su VU GMC mokslininkais atskleidė šios sistemos veikimo principą.
Nustatyta, kad viruso infekciją atpažinęs baltymas sukuria signalinę molekulę, kuri aktyvuoja kitą baltymą – efektorių. Šis, susiformavęs į spiralės struktūrą, pradeda ardyti bakterijai gyvybiškai svarbią molekulę NAD+. Taip inicijuojama užkrėstos ląstelės žūtis ir sustabdomas viruso plitimas.
Dar viename „Nature“ žurnale publikuotame straipsnyje pristatomas tyrimas, kai D. Saboniui su VU GMC mokslininkų komanda pavyko atrasti ir aprašyti naują signalinę molekulę – His-ADPR. Ši molekulė veikia kaip „žinutė“, perduodanti informaciją apie viruso infekciją ir aktyvuojanti bakterijos gynybinį atsaką.
Svarbu tai, kad būtent D. Sabonis buvo vienas pagrindinių šio atradimo vykdytojų – jis prisidėjo prie struktūrinių ir biocheminių tyrimų, leidusių suprasti, kaip šie signalai atpažįstami ir kaip inicijuojamas apsauginis mechanizmas.
Šie darbai plečia fundamentinį supratimą apie bakterijų antivirusines sistemas – sritį, kuri pastaraisiais metais išgyvena proveržį ir yra davusi pasauliui genų redagavimo įrankius, jau dabar taikomus sunkioms genetinėms ligoms gydyti.
Įvertinimas – paskata judėti toliau
D. Sabonis pripažįsta, kad gauta stipendija yra svarbi ne tik kaip pasiekimų pripažinimas, bet ir kaip motyvacija tęsti tyrimus.
„Tai rodo, kad einu teisinga kryptimi. Mokslas yra ilgas procesas, kuriame dažnai tenka susidurti su nežinomybe, todėl tokie įvertinimai suteikia papildomo impulso judėti pirmyn“, – sako jis.
Jaunasis mokslininkas pabrėžia, kad studijos VU jam suteikė galimybę augti tarptautinėje aplinkoje – bendradarbiauti su užsienio mokslininkais, dirbti moderniose laboratorijose ir prisidėti prie aukšto lygio tyrimų.
Investicija į miesto ateitį
Prof. Virginijaus Šikšnio stipendija skirta pagerbti jo indėlį į CRISPR-Cas9 genų redagavimo technologijos atradimą ir stiprinti Vilniaus, kaip gyvybės mokslų centro, pozicijas tarptautinėje erdvėje.
Tokios iniciatyvos įvertina jau pasiektus rezultatus ir sudaro sąlygas jauniesiems mokslininkams toliau plėtoti tyrimus, atliekamus Vilniuje ir turinčius potencialą keisti pasaulį.
About the Author
