Kasdien Lietuvos keliuose vidutiniškai nutinka po 7–8 eismo įvykius – preliminariais duomenimis, 2025-aisiais šalyje užfiksuota daugiau kaip 2,8 tūkst. eismo įvykių. Į tokią situaciją gali patekti kiekvienas vairuotojas – tiek vairuojantis nuosavą, tiek nuomotą automobilį. Tačiau pastaruoju atveju klaidos gali kainuoti gerokai brangiau. Ekspertai atkreipia dėmesį, kaip reikėtų elgtis ne tik patekus į eismo įvykį, bet ir radus aikštelėje apibraižytą išnuomotą automobilį.
„Eismo įvykiai ir automobiliai yra neišvengiamas derinys. Per metus užfiksuojame apie 300 eismo įvykių, į kuriuos patenka mūsų autoparko automobiliai. Didžioji dalis šių įvykių – smulkūs, tačiau pasitaiko ir rimtesnių avarijų. Vis tik didžiausia problema kyla ne dėl pačios žalos, o dėl to, kad žmonės kartais nežino, ką daryti patekus į eismo įvykį ir priima ne visada tinkamus sprendimus“, – sako „Europcar Lietuva“ vadovas Einoras Čiagus.
Pasak jo, svarbiausia taisyklė patekus į eismo įvykį su išnuomotu automobiliu – jokiu būdu nepasišalinti iš įvykio vietos, net jei situacija atrodo nereikšminga.
„Jeigu kliudėte kitą automobilį ar turtą, pavyzdžiui, tvorą, ir savininko nėra vietoje, negalima tiesiog palikti telefono numerio ir išvažiuoti. Tokiu atveju būtina pranešti policijai – net jei ji neatvyks, pats įvykio faktas bus užfiksuotas. Priešingu atveju vėliau tai gali būti traktuojama kaip pabėgimas iš įvykio vietos. Lygiai ta pati taisyklė galioja, jei vairuotojas išnuomotą automobilį randa aikštelėje apibraižytą – tai irgi būtina užfiksuoti paskambinus policijai“, – pabrėžia E. Čiagus.
Kai įvykyje dalyvauja du vairuotojai, galioja įprasta taisyklė – jei abi pusės sutaria dėl aplinkybių, pakanka užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
„Vairuotojai kartais bando patys įvertinti, ar žala „pakankamai didelė“, kad kviestų policiją. Problema ta, kad to objektyviai įvertinti vietoje beveik neįmanoma. Todėl jei kyla bent menkiausia abejonė – geriau kviesti policiją. Pasitaiko atvejų, kai mūsų klientai pirmiausia skambina ne policijai, o mums. Tokiais atvejais skubame įvertinti, ar nenukentėjo eismo įvykyje dalyvavę žmonės, padedame nusiraminti ir patariame nedelsiant kviesti pareigūnus“, – sako „Europcar Lietuva“ vadovas.
Pasitaiko, kad vairuotojai klaidingai vertina kartu su automobilio nuoma įsigytą papildomą draudimą – esą jis leidžia nesilaikyti įprastų procedūrų atsitikus eismo įvykiui.
„Net ir turint nulinę franšizę ar pilną draudimą, jis galioja tik tada, kai laikomasi taisyklių. Jei po įvykio nepranešama policijai, nepildoma deklaracija ar pasišalinama iš įvykio vietos, draudimas gali paprasčiausiai nebegalioti“, – įspėja E. Čiagus.
Mažai kas žino apie pakaitinio automobilio galimybę
Patekus į eismo įvykį su išnuomotu automobiliu vairuotojas gali gauti ir pakaitinį automobilį. Tai priklauso nuo avarijos pasekmių ir sutarties sąlygų.
„Jeigu automobilis po įvykio lieka techniškai tvarkingas ir saugus naudoti toliau, pakaitinis automobilis dažniausiai nėra suteikiamas. Bet jei juo nebegalima saugiai važiuoti – pavyzdžiui, neveikia žibintai ar yra rimtesni pažeidimai – tuomet automobilis keičiamas į kitą. Įprastai stengiamės parinkti panašaus modelio, kėbulo ar pavaros tipo automobilį, kad klientai patirtų kuo mažiau nepatogumų. Ilgalaikės nuomos klientams ši paslauga dažnai būna įtraukta į sutartį kaip papildoma“, – aiškina E. Čiagus.
Pasak jo, įprastai pakaitiniu automobiliu galima naudotis tiek, kiek trunka taisomo automobilio remontas. Tai – vienas esminių skirtumų lyginant su draudimo įmonių siūlomais pakaitiniais automobiliais, kurių naudojimo laikas yra labiau ribojamas.
„Mažai kas žino, kad kai kuriais atvejais pakaitinio automobilio išlaidas gali padengti eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės draudimas. Pavyzdžiui, jeigu jūsų nuosavą automobilį apgadino kitas vairuotojas ir nebegalite toliau juo naudotis, kol šis bus remontuojamas, kaltininko draudimas gali kompensuoti pakaitinio automobilio išlaidas. Tačiau praktikoje žmonės tuo retai pasinaudoja“, – teigia „Europcar Lietuva“ vadovas.
Vis dėlto jis perspėja, kad pakaitinio automobilio išlaidų kompensavimo procesas gali būti sudėtingesnis, nei tikimasi. Įprastai draudikai vertina, kada prasideda taisomo automobilio remontas, kiek jis trunka, ar pakaitiniu automobiliu pasirinktas modelis atitinka kriterijus – tad pirmiausia visas sąlygas reikėtų aptarti su draudimo bendrove.
Užsienyje – mažiau improvizacijos
Nuomojantis automobilį užsienyje galioja tie patys principai, vis tik palaikyti ryšį su automobilių nuomos bendrove yra gerokai svarbiau.
„Užsienyje pirmas žingsnis po eismo įvykio – skambinti nuomos bendrovei nurodytu pagalbos numeriu. Jis visada būna pateiktas dokumentuose ar ant automobilio raktelio. Jokiu būdu nereikia bandyti spręsti situacijos savarankiškai, ypač jei nesate tikri dėl vietinių eismo taisyklių“, – pabrėžia E. Čiagus.
Daugelyje Europos šalių eismo įvykių deklaracija yra vienodo formato, todėl svarbiausia – ją užpildyti, padaryti nuotraukas ir informuoti nuomos bendrovę. Svarbiausia – nepasišalinti iš įvykio vietos, nes pasekmės gali būti daug rimtesnės nei pati žala.
„Jei kelionės užsienyje metu patekote į situaciją, kai nuomotas automobilis buvo apgadintas, ar jūs pats netyčia apgadinote kitą transporto priemonę ar turtą, atsakomybė dėl žalos gali pasiekti net ir po pusmečio ar metų. Tad visais atvejais geriau atvirai bendrauti su nuomos bendrove“, – pataria pašnekovas.
About the Author
