Jauniausi pensijų kaupimo dalyviai šiandien elgiasi taip, lyg turėtų per daug laiko ir neįvertina, kad būtent laikas jų rankose yra didžiausias turtas. SEB duomenys rodo, kad pagal pateiktus II pensijų pakopos gyventojų prašymus labiausiai nutraukti II pakopos kaupimą buvo linkę jaunesni nei 35 metų dalyviai. Šioje amžiaus grupėje norinčių nutraukti kaupimą gyventojų dalis buvo daugiau nei dvigubai didesnė lyginant su vyresnių nei 55 metų dalyvių grupe.
Anot „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovės Ivetos Pigagienės, nors jauniems žmonėms iki pensijos dar likę daug laiko, geriausias laikas pradėti kaupti yra kuo anksčiau, gavus pirmąjį atlyginimą. „Ilgas kaupimo laikotarpis įgalina sudėtinių palūkanų efektą ir gali padėti net ir skiriant nedideles sumas sukaupti solidų kapitalą pensijai“, – sako I. Pigagienė.
Sudėtinių palūkanų efektas, dažnai vadinamas „aštuntuoju pasaulio stebuklu“, veikia tuomet, kai grąža gaunama ne tik nuo sumokėtų įmokų, bet ir nuo anksčiau uždirbtos grąžos. II, III pensijų pakopoje ir darbdavio kaupiamoje pensijoje pinigai nuolat investuojami, todėl kuo ilgesnis laikotarpis iki pensijos, tuo didesnę įtaką sukauptai sumai daro sudėtinės palūkanos.
„Tikėtina, kad jei vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus III pakopoje pradės kaupti nuo 25 metų ir kas mėnesį skirs 5 proc. nuo savo atlyginimo (75 eurus), išeidamas į pensiją jis bus sukaupęs daugiau nei 180 tūkst. eurų. Jei tokią sumą savo pensijai norėtų sukaupti penkiasdešimtmetis, anksčiau nekaupęs savo pensijai, per mėnesį kaupimui jis turėtų skirti apie 600 eurų. Taigi sukaupti norimą sumą pensijai yra daug paprasčiau pradėjus anksčiau, nes prie to ženkliai prisideda sudėtinių palūkanų efektas“, – aiškina I. Pigagienė.
Baltijos šalių namų ūkių išlaidų prioritetų apklausa atskleidė, kad kaupimas pensijai tarp žmonių prioritetų atsiranda tik sulaukus 50 metų, kai artėja pensinis amžius ir pasiruošimas pensijai tampa aktualesnis.
„Kol pensija dar toli, gali būti sunku rasti valios ir disciplinos reguliariai skirti kaupimui dalį pajamų. Kadangi II pensijų pakopoje įmokos automatiškai atskaitomos nuo atlyginimo ir pervedamos į pensijų fondą, finansinė disciplina gimsta savaime. Dabar II pensijų pakopos dalyvis, dalyvaujantis kaupime nuo pat pradžių, II-oje pakopoje vidutiniškai yra sukaupęs sumą, apytiksliai atitinkančią jo metinį atlyginimą – paklauskime savęs, ar būtų buvę paprasta tai padaryti, jei dėl kiekvienos įmokos būtume turėję spręsti – skirti ją savo finansinei ateičiai ar dabarties poreikiams?“, – komentuoja I. Pigagienė.
Anot I. Pigagienės, net ir nutraukus kaupimą II pakopoje, poreikis senatvėje gauti pakankamas pajamas išlieka.
„Jei žmogus tvirtai apsisprendė nutraukti kaupimą II pakopoje, svarbu neatidėliojant pasirinkti kitą kaupimo ar investavimo instrumentą, padedantį nuosekliai kaupti savo ateičiai, nes sukauptai sumai didelę įtaką daro laikas. Be to, net ir nutraukus kaupimą II pakopoje, galima be apribojimų vėl pradėti kaupti ir toliau naudotis visais II pakopos privalumais, įskaitant ir valstybės paskatą, kuri šiemet siekia apie 400 eurų. Kai kuriems tai gali pasirodyti ne tokia ir didelė suma, tačiau kaupiant visą darbingą laikotarpį, apie 40 metų, vien tik valstybės paskatos ir nuo jos uždirbtos investicinės grąžos sukaupta suma gali siekti daugiau nei 80 tūkst. eurų “, – sako I. Pigagienė.
1 – Darome prielaidą, kad žmogus pradėjo kaupti savo pensijai būdamas 25 arba 50 metų, gaudamas 1500 eurų atlyginimą, atskaičius mokesčius. Apskaičiuodami būsimą pensiją, darome prielaidą, kad atlyginimas kasmet auga 4 %. Prognozuojama investicinė grąža mažėja, artėjant prie pensinio amžiaus. 25 metų žmogui skaičiavimuose taikoma investicinė grąža yra nuo 7,1% iki 3,6%, o 50 metų žmogui 7,0% iki 3,7%. 2 – Darome prielaidą, kad vidutinis šalies atlyginimas kasmet auga 2,5 %. Skaičiuodami investicinę grąžą, remiamės gyvenimo ciklo fondų principu. Vidutinė investicijų grąža, atskaičius valdymo mokesčius, yra 6,7 proc. ir mažėja su amžiumi, kol pasiekia 2,8 proc., kai žmogui sukanka 64 metai.
About the Author
