Artėjant šiandien vyksiančiam Maisto tarybos posėdžiui, kuriame bus diskutuojama apie maisto švaistymo problemą, labdaros ir pramos fondas „Maisto bankas“ atkreipia dėmesį į šios problemos mastą ir būtinybę imtis sisteminių sprendimų nacionaliniu lygiu.
Maisto švaistymo mastas vis dar milžiniškas
Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje per metus išmetama 393,8 tūkst. tonų maisto – tai sudaro apie 141 kilogramą valgio vienam šalies gyventojui. Nors tyrimas atliktas prieš kelerius metus, naujesnių išsamių duomenų šalyje vis dar trūksta.
Tuo tarpu „Maisto bankas“ 2025 metais nuo išmetimo išsaugojo 6366 tonas maisto. Bendras neišgelbėto maisto kiekis rodo didelį neišnaudotą potencialą, tačiau organizacija pastebi nerimą keliančią tendenciją – ženkliai mažėja labiausiai reikalingų, greitai gendančių produktų kiekiai.
„Per paskutinius metus matome ryškius pokyčius, sparčiai mažėja surenkamų perteklinės mėsos, žuvies, pieno gaminių bei jau pagamintų maisto produktų kiekiai. Tai didžiausią maistinę vertę turintis valgis, jis nepaprastai svarbus žmonėms. Jei 2023 metais pieno, mėsos, žuvies produktai sudarė gerokai virš 20 procentų viso nuo išmetimo išsaugomo ir žmonėms išdalinamo maisto, praėjusiais metais jie sudarė vos 6 procentus. Tai signalas, kad perteklinio maisto suvaldymo sistema ir procesai Lietuvoje vis dar neveikia pakankamai efektyviai“, – pažymi „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Skurdo rizika ir maisto trūkumas – kasdienybė šimtams tūkstančių
Maisto švaistymo problema Lietuvoje ypač kontrastuoja su socialine realybe. Šiuo metu skurdo riziką patiria daugiau nei 21 proc. šalies gyventojų. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, kad kas trečias žmogus, gaunantis mažesnes nei 500 eurų pajamas susiduria su sunkumais įsigyjant maisto.
Šiuo metu „Maisto bankas“ remia apie 232 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje. Tai reiškia, kad maždaug kas dvyliktas šalies gyventojas yra priverstas kreiptis pagalbos maistu. „Turime situaciją, kurią jau sunku paaiškinti vien tik socialiniais ar ekonominiais veiksniais, manau, kad tai sisteminio neefektyvumo pasekmė. Kai šalyje išmetama beveik 400 tūkst. tonų maisto, o tuo pačiu metu šimtai tūkstančių žmonių negali jo įsigyti, tai rodo aiškų sprendimų trūkumą, ne resursų stoką“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Organizacijos duomenimis, daugiau nei pusė paramos gavėjų maistą gauna tik kartą per ketvirtį, iš remiamų žmonių daugiau nei 20 proc. sudaro vaikai. „Maisto trūksta, tad šiandien daliai gyventojų pagalba maistu yra epizodinė, neužtikrinanti bazinio saugumo. Turint omenyje augančias maisto kainas, poreikis tik didės, todėl būtina ieškoti sprendimų, kurie leistų pagalbą teikti nuosekliau ir didesniu mastu“, – priduria S. Gurevičius.
Sprendimai egzistuoja, tačiau reikia politinės valios
2025 metų spalį atnaujinta Europos parlamento direktyva (angl. Waste Framework Directive) pabrėžia pagrindines priemones maisto švaistymo mažinimui. Greta edukacijų ir informavimo kampanijų, vienu svarbiausių prioritetų išskiriamas saugaus, vartoti tinkamo maisto perdavimo labdarai skatinimas. Pagal direktyvą, valstybės narės iki 2030 metų turi imtis konkrečių veiksmų nacionaliniu lygiu.
„Europos Sąjungos kryptis yra labai aiški – maisto švaistymo mažinimas turi būti sprendžiamas sistemiškai, o maisto perdavimas labdarai yra viena efektyviausių priemonių. Matant nekintančius skurdo rizikos skaičius, augantį poreikį pagalbai valgiu, maisto švaistymo mažinimas per jo perdavimą labdarai turėtų tapti prioritetine kryptimi tiek mažinant maisto atliekų kiekį, tiek reaguojant į skurdo mastą“, – sako S. Gurevičius.
Artėjant Maisto tarybos diskusijoms, „Maisto bankas“ ragina koncentruotis į sprendimus, kurie turėtų realų poveikį.
„Maisto švaistymo mažinimas negali likti tik deklaratyviu tikslu. Tam reikalingi sprendimai, kurie keistų pačią sistemos logiką. Aiškesnis reguliavimas ir paskatos turi būti nukreiptos į tai, kad maisto perdavimas labdarai būtų paprasčiausias ir racionaliausias pasirinkimas. Šiandien vis dar susiduriame su situacijomis, kai teisinė ir mokestinė aplinka nesudaro pakankamų paskatų perduoti maistą, o tam tikrais atvejais netiesiogiai leidžia švaistymui išlikti patogesne alternatyva. Būtina kompleksiškai peržiūrėti reguliavimą ir užtikrinti, kad sistema veiktų visuomenės interesų naudai. Turiu vilties, kad verslas, valstybės institucijos ir nevyriausybininkai yra pajėgūs dirbti kartu, prisiimti savo atsakomybės dalį ir kartu kurti efektyvią maisto švaistymo mažinimo ir pagalbos maistu sistemą“, – priduria „Maisto banko“ vadovas.
About the Author
