Praėjusiais metais Lietuvoje gimė kiek daugiau nei 17 tūkst. naujagimių, tačiau toli gražu ne visi gimdymai šeimoms atneša vien džiaugsmą ir pilnatvę. Dalis šeimų susiduria su nėštumo ir gimdymo komplikacijomis, o gražiausia būti turėjusi gyvenimo akimirka staiga virsta kova už vaiko gyvybę.
Su kokiomis problemomis susiduria šios šeimos ir ar Lietuva pasiryžusi ne tik skatinti gimstamumą, bet ir padėti šeimoms, kai vaiko gyvenimo pradžia nesiklosto taip, kaip tikėtasi? Šiuos klausimus Seime vykusioje diskusijoje kėlė Neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“. Diskusija surengta artėjančios Pasaulinės neišnešiotų naujagimių dienos proga. Ji šiemet keičia datą ir pirmą kartą bus minima lapkričio 15-ąją.
Remiantis Higienos instituto duomenimis, kasmet Lietuvoje apie 11–12 proc. gimdyvių prireikia skubios ar neatidėliotinos cezario pjūvio operacijos, o apie 5–6 proc. naujagimių gimsta anksčiau laiko. Skubios medikų pagalbos gimdymo metu ar po jo gali prireikti ir dėl kitų priežasčių – gausaus kraujavimo, staigaus vaisiaus būklės pablogėjimo. Vis dėlto būtent priešlaikinis gimdymas laikomas vienu didžiausių nėštumo ir gimdymo iššūkių. PSO duomenimis, priešlaikinis gimdymas išlieka pirmąja ir dažniausia vaikų iki 5 metų mirties bei ilgalaikių komplikacijų priežastimi pasaulyje.
Kiek laiko šeimai lieka grįžus namo?
Veronikos Valančienės dvynukės Viltė ir Ieva gimė vos 24-ąją nėštumo savaitę ir ligoninėje praleido apie 150 dienų – beveik penkis mėnesius. Ilgai gydant naujagimį ligoninėje, joje gali praeiti ir dalis laikotarpio, už kurį šeima gauna vaiko priežiūros išmoką. Tad grįžus namo apmokamo laiko vaiko priežiūrai lieka mažiau.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šeimos politikos priemonių pakete siūlo keisti vaiko priežiūros išmokos mokėjimo tvarką. Jei siūlymas būtų priimtas, išmokos mokėjimo trukmė būtų skaičiuojama dienomis – numatomas 495 arba 675 kalendorinių dienų laikotarpis, kuriuo tėvai galėtų pasinaudoti iki vaikui sueis treji metai. Taip išmokos mokėjimas nebebūtų ribojamas vien vaiko 18 ar 24 mėnesių amžiumi. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės teigimu, itin anksti gimusių kūdikių tėvai taip galėtų išsaugoti beveik du mėnesius apmokamo vaiko priežiūros laiko.
Šį klausimą asociacija „Neišnešiotukas“ kelia jau kurį laiką. Asociacijos vadovės Astos Speičytės-Radzevičienės vertinimu, sprendžiant, kurioms šeimoms taikyti papildomas garantijas, svarbu atsižvelgti ne tik į nėštumo savaitę, kurią gimė naujagimis, bet ir į gydymo ligoninėje trukmę, vaiko sveikatos būklę bei priežiūros poreikį. Ilgai gydyti ligoninėje ir intensyviau prižiūrėti namuose gali tekti ir 30–36 nėštumo savaitę gimusius vaikus, kurių šeimoms siūlomas pakeitimas nebūtų taikomas.
Dėl kitos išmokos – motinystės – sprendimas jau priimtas. Nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigalios 126 kalendorinių dienų motinystės išmokos garantija nepriklausomai nuo gimdymo baigties. Pasak I. Ruginienės, iki šiol moterims, pagimdžiusioms iki 30-osios nėštumo savaitės, ši išmoka už visą 126 kalendorinių dienų laikotarpį buvo mokama tik tuo atveju, jei kūdikis išgyvendavo. Jam neišgyvenus, išmoka buvo mokama gerokai trumpiau.
„Siekiame užtikrinti, kad kiekviena mama turėtų pakankamai laiko fiziškai ir emociškai atsigauti po gimdymo, o jos socialinė apsauga nepriklausytų nuo gimdymo baigties“, – sako ministrė.
Kai siuntimą turi, o pagalbos dar reikia ieškoti
Šiandien V. Valančienės dukroms Viltei ir Ievai – aštuoneri. Jų gyvenimo pradžios istorija įkvėpė mamą inicijuoti fotografijų ciklą „Nuo nulio iki Mėnulio“, kurio paroda Seime pristatyta diskusijos proga. Fotografės Svajonės Kekytės kurtuose portretuose ūgtelėję vaikai rankose laiko vaisius ir daržoves, sveriančius tiek, kiek jie patys svėrė gimę.
500 gramų svėrusi Viltė ir 615 gramų svėrusi Ieva socialinei kampanijai fotografavosi su baklažanais. Prisimindama prieš aštuonerius metus patirtus iššūkius, mama pasakoja, kad tuomet, išvykus iš ligoninės, šeimai teko pačiai derinti tolesnę dukrų priežiūrą.
„Grįžimas namo buvo viena laimingiausių mūsų gyvenimo akimirkų. Tačiau kartu prasidėjo visiškai naujas etapas, kupinas nežinios, nerimo ir atsakomybės“, – prisimena V. Valančienė. Abiem mergaitėms reikėjo ankstyvosios reabilitacijos ir specialistų konsultacijų. Kad viską suderintų, mama pasitelkė šeimą, draugus ir net kaimynus.
Kartais mažylėms kardiologo konsultacijos būtų tekę laukti ilgiau nei metus, o neurologo ar reumatologo – keturis mėnesius.Iš kitų neišnešiotukų šeimų patirties tėvai žinojo, kiek daug vaiko raidai reiškia laiku suteikta pagalba. Laukti tiek laiko jie negalėjo, tad kreipėsi į privačius specialistus. Konsultacijoms, reabilitacijai, specialiam maistui ir kitai būtinai pagalbai per mėnesį reikėdavo apie 2 000 eurų. Dėl dukrų sveikatos V. Valančienė buvo pasirengusi prireikus parduoti namą. Ji kviečia susimąstyti, ką daryti šeimai, kuri neturi tokių finansinių rezervų.
Siūlo aiškų pagalbos planą ir koordinatorių šeimai
Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. dr. Rasa Tamelienė paaiškina, kad šiandien, išrašant kūdikį iš ligoninės, tėvams išsamiai nurodoma, pas kokius specialistus ir kada kreiptis, neretai suderinama ir konkreti vizito diena bei valanda. Vaiko raidą vertina specialistų komanda, kuri, esant poreikiui, iš karto užregistruoja jį reabilitacijai.
A. Speičytė-Radzevičienė atkreipia dėmesį į kitą iššūkį – galimybes gauti reikalingas paslaugas arčiau namų ir užtikrinti pagalbos tęstinumą vaikui augant. Pasak asociacijos vadovės, Vilniuje ir Kaune veikia stebėsenos kabinetai, suplanuojami vizitai pirmiesiems vaiko gyvenimo metams. Tačiau regionuose trūksta specialistų, turinčių patirties dirbti su neišnešiotais vaikais, todėl šeimoms tenka vykti į didžiuosius miestus. Pagalbos poreikis nesibaigia vaikui sulaukus vienų metų, o susidūrusios su ilgomis konsultacijų ar reabilitacijos eilėmis šeimos neretai renkasi privačias paslaugas.
Siekiant palengvinti regionuose gyvenančių šeimų kasdienybę, V. Valančienė siūlo savivaldybėse įsteigti ankstyvosios pagalbos koordinatoriaus pareigybę. Jis padėtų šeimai praktiškai įgyvendinti medikų rekomendacijas: bendradarbiautų su gydymo įstaigomis dėl paslaugų prieinamumo, prireikus padėtų suderinti vizitus ir organizuoti pavėžėjimą, stebėtų, ar vaikas pagalbą gauna laiku.
V. Valančienė taip pat siūlo dar prieš išrašant vaiką iš ligoninės numatyti, per kiek laiko jis turėtų gauti mediciniškai būtiną konsultaciją ar reabilitaciją, jei medikai nustato, kad šios pagalbos atidėti negalima. Jos siūlymu, jei valstybės finansuojamos reabilitacijos per nustatytą laiką suteikti nepavyktų, turėtų būti kompensuojamos mediciniškai būtinos privačios paslaugos.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Orintos Leiputės teigimu, išrašydami per anksti gimusį kūdikį medikai numato, kokios stebėsenos, konsultacijų ar gydymo jam reikės. Tačiau ji pripažįsta, kad svarbu įvertinti, kaip šios rekomendacijos įgyvendinamos vaikui grįžus namo, ypač kai šeima gyvena regione, o jai reikia ne tik specialistų konsultacijų, bet ir psichologinės ar socialinės pagalbos.
„Mes nenorime, kad valstybė užaugintų mums vaikus. Mes norime oriai auginti savo vaikus Lietuvoje“, – pažymi V. Valančienė.
Medikai daro stebuklus, bet įranga sensta
2023 m. Lietuvoje išgyveno beveik 99 proc. gyvų gimusių naujagimių, svėrusių 1–1,5 kg, ir apie 73 proc. svėrusių mažiau nei kilogramą. Šiuos rezultatus padėjo pasiekti modernūs gydymo metodai, medicinos personalo patirtis ir gerėjanti naujagimių priežiūra. Vis dėlto ligoninėms vis didesnį rūpestį kelia senstanti įranga, už kurios atnaujinimą jos atsakingos pačios.
Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje dalis naujagimių gydymo įrangos naudojama jau daugiau kaip dešimtmetį – nuo tada, kai buvo gauta įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projektą. Pasak prof. dr. R. Tamelienės, per tą laiką ligoninė įsigijo naujų kvėpavimo aparatų, inkubatorių ir terapinės hipotermijos aparatų, tačiau dalį įrangos dar reikia atnaujinti. Tai didelė finansinė našta tiek šiai klinikai, tiek kitoms ligoninėms, nes naujagimių gydymo įranga itin brangi.
Atnaujinti įrangą padeda ir asociacija „Neišnešiotukas“, prisidėjusi prie centrinio monitoriaus įsigijimo Naujagimių intensyviosios terapijos skyriui bei darbuotojų mokymų. Prof. dr. R. Tamelienė pabrėžia, kad kartu su investicijomis į įrangą būtina skirti lėšų ir personalo pasirengimui. Kaip primena profesorė, įranga „viena be žmogaus nedirba“, todėl medikų žinios ir įgūdžiai yra neatsiejama kokybiškos naujagimių priežiūros dalis.
Lapkritis – neišnešiotų naujagimių palaikymo mėnuo. Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena minima lapkričio 15-ąją. Vilniaus universiteto skelbiamais duomenimis, Lietuvoje kasmet gimsta apie 1 000–1 200 neišnešiotų naujagimių. Tai didžiausia naujagimių pacientų grupė.
About the Author
