Lietuvos intelektinės nuosavybės tarnybos (LINTA) praktika rodo, kad vien užregistruoti prekių ženklą nepakanka – net ir užregistruotą ženklą kiti rinkos dalyviai gali neteisėtai naudoti kaip savo. Todėl LINTA primena, ką svarbu daryti po prekių ženklo registracijos ir kur kreiptis pastebėjus galimą teisių pažeidimą.
Remiantis LINTA duomenimis, į panašius ženklus svarbu reaguoti dar iki jų registracijos. 2025 m. apie 62 proc. prekių ženklų ginčų sudarė protestai dėl naujų ženklų paraiškų, kurie, ankstesnių teisių savininkų vertinimu, galėjo būti klaidinamai panašūs.
„Prekių ženklo registracija yra tik pirmasis žingsnis siekiant išsaugoti išimtines teises, svarbu stebėti naujai skelbiamas paraiškas, laiku reaguoti į galimus pažeidimus ir žinoti, kokias teisių gynimo galimybes suteikia LINTA“, – sako LINTA Apeliacijų skyriaus patarėja Dovilė Bižokienė.
Stebėti naujai skelbiamas paraiškas
Protestas yra viena pagrindinių teisinių priemonių ankstesnėms teisėms ginti. Pasak LINTA Apeliacijų skyriaus patarėjos D. Bižokienės, protestai kasmet sudaro daugiau nei pusę visų ginčų dėl prekių ženklų. Todėl prekių ženklo savininkams svarbu reguliariai stebėti naujai skelbiamas paraiškas ir laikytis protesto padavimo termino.
Jeigu paskelbiama nauja prekių ženklo paraiška, kuri, ankstesnio ženklo savininko nuomone, pažeidžia jo teises, protestą galima pateikti per tris mėnesius nuo paraiškos paskelbimo LINTA biuletenyje. Tarptautinės registracijos atveju šis terminas skaičiuojamas nuo ženklo paskelbimo Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) biuletenyje. Praleidus protesto padavimo terminą, išlieka galimybė pateikti negaliojimo prašymą.
Naudoti ženklą realioje veikloje
Prekių ženklą svarbu ne tik įregistruoti, bet ir naudoti toms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis yra registruotas. Jeigu ženklas nenaudojamas penkerius metus, suinteresuotas asmuo gali pateikti prašymą panaikinti jo registraciją.
Registruojant prekių ženklą svarbu įvertinti, kokioms prekėms ir paslaugoms apsauga iš tiesų reikalinga, o vėliau užtikrinti, kad ženklas būtų naudojamas realioje veikloje.
Įvertinti, ar apsauga atitinka verslo poreikius
Prekių ženklo apsauga galioja tik toms prekėms ir paslaugoms bei toje teritorijoje, kurioje ji buvo registruota. Todėl svarbu periodiškai įvertinti, ar registracija atitinka faktinę verslo veiklą ir organizacijos plėtros planus.
Jeigu veikla plečiama į naujas prekių ar paslaugų kategorijas arba į kitas valstybes, gali prireikti papildomos prekių ženklo apsaugos.
Ginčų nagrinėjimas Lietuvos intelektinės nuosavybės tarnyboje
„Lietuvos intelektinės nuosavybės tarnybos Apeliacijų skyrius yra pirmoji institucija, nagrinėjanti ginčus dėl prekių ženklų registracijos. Čia sprendžiami ginčai yra privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo stadija“, – sako LINTA Apeliacijų skyriaus patarėja Dovilė Bižokienė.
Jeigu ginčo šalys nesutinka su LINTA Apeliacijų skyriaus priimtu sprendimu, jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
LINTA Apeliacijų skyriuje nagrinėjamos keturių rūšių bylos dėl prekių ženklų – apeliacijos, protestai, negaliojimo ir panaikinimo prašymai. Kiekviena iš šių procedūrų taikoma skirtingose prekių ženklo registracijos stadijose.
Apeliacijos teikiamos, kai pareiškėjas nesutinka su LINTA eksperto sprendimu atsisakyti registruoti prekių ženklą arba su kitu jo netenkinančiu sprendimu.
Protestai teikiami dėl dar neįregistruotų prekių ženklų, kai manoma, kad nauja paraiška pažeidžia ankstesnes teises.
Negaliojimo prašymai teikiami jau po prekių ženklo registracijos, jeigu manoma, kad ženklas neturėjo būti įregistruotas arba pažeidžia ankstesnes teises.
Panaikinimo prašymai gali būti teikiami, kai atsiranda įstatyme nustatyti pagrindai panaikinti prekių ženklo registraciją, pavyzdžiui, kai prekių ženklas nebuvo realiai naudojamas penkerius metus.
Ginčus galima spręsti ir mediacijos būdu
Pradėjus ginčą LINTA Apeliacijų skyriuje, šalys gali pasinaudoti mediacija. Tai nemokama ginčų sprendimo procedūra, taikoma LINTA nagrinėjamiems protestams, negaliojimo ir panaikinimo prašymams. Ginčams dėl apeliacijų mediacija netaikoma.
Mediacijos metu užtikrinamas konfidencialumas, o ginčo šalys, padedamos neutralaus mediatoriaus, gali ieškoti abiem pusėms priimtino sprendimo, pavyzdžiui, susitarti dėl prekių ženklo naudojimo ribų, prekių ar paslaugų sąrašo siaurinimo, pereinamojo laikotarpio ar kitų sąlygų.
LINTA mediaciją vykdo dvi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytos mediatorės – Lina Mickienė ir Asta Virbickienė.
Jeigu kyla klausimų dėl prekių ženklo apsaugos ar teisių gynimo, LINTA teikia nemokamas konsultacijas intelektinės nuosavybės klausimais: https://intelektine.lt/konsultacijos-klausimai/
Lietuvos intelektinės nuosavybės tarnyba (LINTA) – tai buvęs Valstybinis patentų biuras (VPB), nuo 2026 m. lapkričio 2 d. veikiantis nauju pavadinimu. Pasikeitė ir įstaigos adresas – nuo šiol LINTA rasite Mindaugo g. 12, Vilniuje.
About the Author
