Didėjant gynybos finansavimo poreikiams, Lietuvai ir kitoms Europos valstybėms tenka ieškoti sprendimų, kaip stiprinti saugumą, kartu išsaugant ekonomikos augimo galimybes ir tvarius viešuosius finansus. Vien didinti valstybės skolą – nėra ilgalaikis ar tvarus sprendimas. Tam būtini stabilūs pajamų šaltiniai, aiškūs išlaidų prioritetai ir fiskalinė drausmė. Tokios pagrindinės įžvalgos aptartos lapkričio 9 d. Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Saugumas, ekonominis augimas ir tvarūs viešieji finansai: ar galime turėti viską?“.
Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos, ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto organizuotoje konferencijoje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos ekspertai dalijosi patirtimi, kaip suderinti augančius gynybos finansavimo poreikius su ilgalaikiu valstybės finansų tvarumu.
„Stipriai gynybai reikia tvirto ilgalaikio finansinio pagrindo. Priimdami sprendimus šiandien, turime numatyti, kaip finansuosime prisiimtus įsipareigojimus po penkerių ar dešimties metų. Nuo ekonomikos augimo ir viešųjų finansų tvarumo priklauso mūsų galimybės nuosekliai stiprinti šalies saugumą ir užtikrinti kitas visuomenei svarbias paslaugas. Kitų šalių patirtis rodo, kad kuo ilgiau atidėliojami sprendimai dėl ilgalaikio finansavimo, tuo sudėtingesnių pasirinkimų prireikia ateityje“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Konferenciją moderavęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas akcentavo būtinybę ieškoti sprendimų, kurie leistų užtikrinti šalies saugumą ir kartu išlaikyti valstybės galimybes vykdyti kitus svarbius įsipareigojimus.
„Šalies saugumas pirmiausia reiškia kiekvieno žmogaus saugumą ir galimybę gyventi oriai bei užtikrintai. Todėl, stiprindami valstybės gynybą, turime nepamiršti, kad žmonėms ne mažiau svarbios prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos, kokybiškas švietimas, socialinis saugumas ir auganti gyvenimo kokybė. Mūsų pareiga – rasti pusiausvyrą tarp šių poreikių ir užtikrinti, kad valstybės finansiniai sprendimai tarnautų žmogui ne tik šiandien, bet ir ateityje. Tam būtinas atsakingas biudžeto planavimas, aiškūs prioritetai ir ilgalaikiai finansavimo sprendimai“, – pabrėžė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Baltijos šalys susiduria su panašiais iššūkiais
Latvijos fiskalinės drausmės tarybos vadovas Jānis Priede pabrėžė, kad fiskalinis tvarumas yra svarbi nacionalinio atsparumo dalis. Pasak jo, laikinas fiskalinis lankstumas gali padėti skubiai investuoti į gynybą, tačiau nuolat didesnėms išlaidoms būtini ilgalaikiai finansavimo sprendimai. Latvijos patirtis rodo, kad didinant gynybos finansavimą svarbu ne tik rasti papildomų pinigų, bet ir nustatyti aiškius valstybės išlaidų prioritetus bei laikytis fiskalinės drausmės.
Apie panašius iššūkius kalbėjo ir Estijos fiskalinės tarybos vadovas Peter Lõhmus. Jo pristatytomis perspektyvomis, dėl didėjančių gynybos ir kitų išlaidų artimiausiu laikotarpiu šalyje numatomas nuolatinis 4–4,5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas. Ilgą laiką nedidelė Estijos valstybės skola sparčiai auga, o palūkanų mokėjimai tampa vis reikšmingesne biudžeto išlaidų dalimi. Pasak P. Lõhmus, maža pradinė skolos našta ir ES fiskalinių taisyklių suteikiamas lankstumas leido atidėti sprendimus, kaip nuolat finansuoti išaugusius gynybos poreikius.
Švedijos patirtis: mažą valstybės skolą padėjo išlaikyti ilgalaikė politika
Švedijos fiskalinės politikos tarybos sekretoriato vadovo pavaduotojas Niklas Frank pristatė Švedijos patirtį valdant valstybės skolą. Prieš tris dešimtmečius Švedija pradėjo nuosekliai mažinti valstybės skolą ir iki šiol sugebėjo išlaikyti ją palyginti nedidelę. Konferencijoje aptarta, kaip šaliai pavyko pasiekti tokį rezultatą ir ar ši politika išliks tvari ateityje, didėjant spaudimui valstybės išlaidoms. Švedijos pavyzdys rodo, kad viešųjų finansų tvarumas priklauso ne tik nuo vienų ar kelerių metų biudžeto sprendimų, bet ir nuo ilgalaikės fiskalinės politikos.
Lietuvai reikia sprendimų, kurie užtikrintų tvarų finansavimą
Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje kartu su gynybos finansavimo poreikiais auga ir kitų svarbių viešųjų sričių finansavimo poreikis.
Lietuvos 2027–2029 m. biudžeto projekte įvardytos rizikos rodo, kad ilgalaikis papildomų išlaidų finansavimas vien didinant skolą nėra tvarus. Todėl būtini sprendimai, užtikrinantys tvarius pajamų šaltinius. Šiandien priimami sprendimai nulems, ar ateityje Lietuva turės pakankamai fiskalinės erdvės reaguoti į krizes, finansuoti strateginius prioritetus ir išlaikyti kokybiškas viešąsias paslaugas. Svarbu vertinti ne tik tai, kiek papildomo finansavimo reikia artimiausiais metais, bet ir kaip dabartiniai įsipareigojimai paveiks valstybės skolą, palūkanų išlaidas ir galimybes finansuoti kitus poreikius ateityje.
Konferencijos įrašą galima peržiūrėti čia: https://youtube.com/live/AluQ0vePoV4
About the Author
