2026 m. lapkričio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Šiuolaikinė dermatovenerologija gali gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį – anksčiau nustatyti odos vėžį, veiksmingai gydyti sunkias lėtines odos ligas ir tiksliais molekuliniais tyrimais diagnozuoti lytiškai plintančias infekcijas. Tačiau šios galimybės ne visada laiku pasiekia Lietuvos pacientus. Ilgos laukimo eilės, diagnostinių tyrimų finansavimo spragos, vėluojantis teledermatologijos diegimas ir nepakankama invazinių estetinių procedūrų kontrolė – pagrindiniai iššūkiai, aptarti Seime surengtoje spaudos konferencijoje.
Spaudos konferencija surengta prieš Seime vykusią 21-ojo Baltijos dermatovenerologų asociacijos kongreso antrąją dalį. Pirmąją dieną tarptautinis renginys vyko Kaune, o antrąją mokslininkai, gydytojai ir sveikatos politikos atstovai susitiko Lietuvos parlamente. Kongreso globėjas, Seimo narys prof. dr. Saulius Čaplinskas pabrėžė, kad toks susitikimas suteikia galimybę medicinos mokslo pasiekimus ir praktines gydytojų problemas tiesiogiai susieti su sveikatos politikos sprendimais.
„Laiku pastebėta melanoma gali išgelbėti gyvybę, o anksti diagnozuota lytiškai plintanti infekcija – padėti išvengti sunkių komplikacijų, įskaitant nevaisingumą. Medicinos pažanga turi prasmę tada, kai ji pasiekia žmogų. Todėl svarbu, kad specialistų įvardytos problemos virstų konkrečiais sprendimais“, – sakė S. Čaplinskas.
Odos vėžys: gydymo galimybės plečiasi, tačiau laikas išlieka lemiamas
Kongreso pirmininkė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Skaidra Valiukevičienė atkreipė dėmesį į reikšmingą pažangą gydant sunkias uždegimines odos ligas. Biologinė terapija leidžia pasiekti labai gerų rezultatų net ir sergant sunkia žvyneline, o Lietuva pagal šio gydymo prieinamumą išsiskiria Baltijos šalių kontekste.
Vis dėlto didėjantis sergamumas odos vėžiu reikalauja daugiau dėmesio ankstyvajai diagnostikai. Profesorės teigimu, sergamumas melanoma kasmet auga maždaug 6 proc. Todėl būtina gerinti pacientų patekimą pas dermatovenerologus ir stiprinti šeimos gydytojų gebėjimus atpažinti įtartinus odos pakitimus. Tam galėtų būti numatytos papildomos mokymo priemonės, įskaitant dermatoskopijos pagrindus ir pavojingų simptomų atpažinimą.
Profesorė taip pat pasiūlė plėsti dienos stacionaro paslaugas lėtinėmis odos ligomis sergantiems žmonėms. Tai leistų gauti reikalingą gydymą mažiau trikdant kasdienį gyvenimą ir darbinę veiklą.
Ilgos eilės: specialistų trūkumas ir neišnaudotos technologijų galimybės
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas docentas Tadas Raudonis pabrėžė, kad viešosiose gydymo įstaigose dermatovenerologijos paslaugų prieinamumas išlieka vienas prasčiausių. Kai kuriuose regionuose šių specialistų pagalba apskritai sunkiai pasiekiama, o apie 60 proc. pacientų srauto poliklinikose sudaro žmonės, besikreipiantys dėl odos darinių įvertinimo.
Viena perspektyviausių priemonių – teledermatologija. Šeimos gydytojas, apžiūrėjęs įtartiną odos darinį ir jį nufotografavęs dermatoskopu, galėtų perduoti vaizdus dermatovenerologui nuotoliniam įvertinimui. Taip daliai pacientų nereikėtų vykti į specializuotą gydymo įstaigą, o tiems, kuriems įtariamas piktybinis procesas, būtų galima greičiau organizuoti tolesnį ištyrimą ir gydymą.
Teledermatologijos paslaugas planuojama pradėti teikti 2027 metų sausį, tačiau pasirengimas susiduria su kliūtimis. Pasak T. Raudonio, vėluoja integracija su e. sveikata, dar nepatvirtintas paslaugos apmokėjimas, o reikalingos įrangos įsigijimo finansavimas šeimos gydytojams nėra aiškiai numatytas.
Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva patvirtino, kad tik maždaug pusė pacientų pas dermatovenerologą patenka per mėnesį nuo registracijos. Ypač ilgos eilės susidaro didžiuosiuose miestuose. Jos teigimu, rengiami teledermatologijos paslaugų įkainių projektai, tačiau būtina spręsti ir specialistų pasiskirstymo, darbo organizavimo bei finansavimo klausimus.
Teledermatologijos sėkmę lems ne vien technologijos. Būtina užbaigti e. sveikatos integraciją, patvirtinti pagrįstą paslaugos apmokėjimą, užtikrinti šeimos gydytojų mokymą ir įrangos finansavimą. Priešingu atveju pacientams naudinga naujovė gali likti tik gerai parengtu projektu.
Lytiškai plintančių infekcijų diagnostika: tyrimai turi būti prieinami tada, kai jų reikia
LSMU Kauno klinikų docentė Vesta Kučinskienė atkreipė dėmesį į ankstyvos lytiškai plintančių infekcijų diagnostikos svarbą. Tikslūs molekuliniai tyrimai leidžia greičiau nustatyti infekcijas, laiku pradėti gydymą ir sumažinti komplikacijų, tarp jų nevaisingumo, riziką.
Viena svarbiausių pasiūlytų priemonių – numatyti atskirą lytiškai plintančių infekcijų molekulinių tyrimų finansavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tai padėtų užtikrinti, kad reikalingų tyrimų atlikimas mažiau priklausytų nuo paciento finansinių galimybių. Kartu svarbu stiprinti racionalų antibiotikų vartojimą ir bakterijų atsparumo stebėseną.
Docentė taip pat pasiūlė paprastinti infekcijų registravimo tvarką gydymo įstaigose, kartu išsaugant pacientų konfidencialumą. Tikslesni epidemiologiniai duomenys leistų geriau suprasti tikrąjį infekcijų paplitimą ir veiksmingiau planuoti prevenciją.
Tiesioginis patekimas pas dermatovenerologą: svarbu nepailginti paciento kelio
Spaudos konferencijoje aptarta ir galimybė keisti dabar galiojančią tvarką, pagal kurią pacientai gali kreiptis į dermatovenerologą be šeimos gydytojo siuntimo. Vienas svarstomų variantų – tiesioginį kreipimąsi palikti tik dėl lytiškai plintančių infekcijų, o kitais atvejais numatyti šeimos gydytojo siuntimą.
Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė perspėjo, kad toks atskyrimas galėtų sukurti papildomų kliūčių. Jei registracija be siuntimo būtų aiškiai siejama tik su lytiškai plintančiomis infekcijomis, dalis pacientų dėl privatumo ar galimo stigmatizavimo galėtų vengti kreiptis pagalbos. Kartu ji pabrėžė, kad šeimos gydytojų kompetencijų stiprinimas ir teledermatologija leistų daugiau odos problemų išspręsti arčiau paciento namų.
S. Čaplinsko vertinimu, sprendžiant eilių problemą būtina matyti visą paciento kelią – nuo pirmojo įtarimo iki diagnozės ir gydymo. Prieš keičiant tiesioginio kreipimosi tvarką svarbu įvertinti, kiek toks sprendimas iš tiesų sutrumpintų eiles, ar nepadidintų šeimos gydytojų darbo krūvio ir nesukurtų naujų kliūčių pacientams. Prioritetas turi būti greitesnė ir tikslingesnė pagalba, o ne vien papildomas administracinis etapas.
Estetinės procedūros: pacientų sauga negali likti nuošalyje
Aptariant dermatovenerologų darbo rinką, išryškėjo ir didėjanti konkurencija su estetinės medicinos sektoriumi. Dalis specialistų renkasi darbą šioje srityje, todėl viešosioms gydymo įstaigoms tampa sudėtingiau pritraukti gydytojų, reikalingų odos ligų diagnostikai ir gydymui.
Tačiau problema neapsiriboja specialistų pasiskirstymu. T. Raudonis atkreipė dėmesį į atvejus, kai invazines estetines procedūras atlieka reikiamos kvalifikacijos neturintys asmenys, o komplikacijų patyrę pacientai vėliau kreipiasi į gydytojus. Kartais net nėra aišku, kokios medžiagos buvo panaudotos atliekant procedūrą. Taip pat įvardytos priežiūros spragos, susijusios su nelicencijuotai veikiančiais paslaugų teikėjais.
Pacientų saugai būtina aiški atsakomybė už invazines procedūras: kas turi teisę jas atlikti, kaip tikrinama paslaugų teikėjų kvalifikacija, kaip užtikrinamas naudojamų medžiagų atsekamumas ir kas atsako už komplikacijų valdymą. Estetinės medicinos plėtra neturi vykti pacientų saugumo ar būtinųjų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo sąskaita.
Nuo išsakytų problemų – prie konkrečių sveikatos politikos sprendimų
Apibendrindamas diskusiją S. Čaplinskas pažymėjo, kad dermatovenerologijos pažanga turi atsispindėti ne tik naujose diagnostikos ir gydymo galimybėse, bet ir realiuose pacientų sveikatos rezultatuose.
Artimiausiu laikotarpiu svarbu susitarti dėl kelių konkrečių darbų: užtikrinti teledermatologijos paslaugų pradžią ir finansavimą, gerinti įtariamų piktybinių odos darinių diagnostikos prieinamumą, išspręsti lytiškai plintančių infekcijų molekulinių tyrimų apmokėjimo klausimą, stiprinti šeimos gydytojų kompetencijas ir pašalinti invazinių estetinių procedūrų saugos priežiūros spragas.
Ne mažiau svarbu įvertinti, kokių dermatovenerologijos paslaugų šiandien reikia gyventojams ir ar galiojanti jų organizavimo bei apmokėjimo tvarka atitinka šiuolaikinės medicinos galimybes. Šie sprendimai turėtų būti siejami su aiškiais įgyvendinimo terminais, atsakingomis institucijomis ir pamatuojamais rezultatais – trumpesniu laukimo laiku, ankstesne diagnostika ir saugesnėmis paslaugomis.
„Mūsų tikslas – ne vien daugiau konsultacijų ar naujų technologijų. Svarbiausia, kad žmogus laiku gautų jam reikalingą pagalbą, išvengtų ligos komplikacijų ir turėtų daugiau geros sveikatos gyvenimo metų. Būtent pagal tai turime vertinti sveikatos politikos sprendimų sėkmę“, – pabrėžė S. Čaplinskas.
Spaudos konferencijoje iškelti klausimai vėliau buvo plačiau nagrinėjami 21-ojo Baltijos dermatovenerologų asociacijos kongreso programoje Seime.
Daugiau informacijos:
Saulius Čaplinskas
Seimo narys
Tel. +370 5 20 92127
Mob. +370 610 20146
El. p. saulius.caplinskas@lrs.lt
About the Author
