Seimas ratifikavo su pareiškimais 2023 m. birželio 19 d. Niujorke priimtą Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamą susitarimą (toliau – Susitarimas) dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose.
Ratifikavęs Susitarimą Seimas pareiškia, kad Susitarimo nuostatos Lietuvoje taikomos tik veiklai, susijusiai su jūrų genetiniais ištekliais nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose ir skaitmenine sekų informacija apie tokius jūrų genetinius išteklius, surinkta ir sukaupta įsigaliojus Susitarimui Lietuvos Respublikoje.
Seimas taip pat patvirtina pareiškimą dėl ginčų sprendimo, pateiktą ratifikuojant Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją pagal jos 287 straipsnio 1 dalį.
Susitarimas apima keturias pagrindines sritis: jūrų genetinius išteklius ir naudos pasidalijimą, rajonų valdymo priemones, įskaitant saugomas jūrų teritorijas, poveikio aplinkai vertinimą, taip pat pajėgumų stiprinimą ir jūrų technologijų perdavimą.
„Tai pirmasis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijų susitarimas, kurio sukuriama išsami tarptautinė teisės sistema, skirta biologinės įvairovės išsaugojimui ir tvariam naudojimui vadinamuosiuose atviruosiuose vandenyse. Kodėl susitarimas svarbus Lietuvai? Jis sudarys galimybes Lietuvai dalyvauti formuojant ateities vandenų valdymo praktiką, o Lietuvos mokslininkams įsitraukti į tarptautinius tyrimus, naudotis duomenimis ir žiniomis. Be to, pagal susitarimą steigiamos saugomos teritorijos ir kitos bei įvairovės apsaugos priemonės gali turėti įtakos įvairiai veiklai atviruose vandenyse, įskaitant, pavyzdžiui, žvejybą reikia paminėti, kad atviruose vandenyse žvejoja ir Lietuva“, – pristatydama projektą sakė aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė.
Pritarus teisės aktui Lietuva galės prisidėti prie tarptautinės teisinės sistemos, skirtos jūrų biologinės įvairovės apsaugai už nacionalinės jurisdikcijos ribų, stiprinimo, dalyvauti susitarimo šalių konferencijos ir jos pagalbinių institucijų veikloje, keistis moksliniais ir techniniais duomenimis, dalyvauti rengiant bei įgyvendinant rajonų valdymo priemones, įskaitant saugomų jūrų teritorijų steigimą nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose, ir prisidėti prie poveikio aplinkai vertinimo procesų.
Priimtu teisės aktu Vyriausybei pasiūlyta paskirti institucijas, atsakingas už Susitarimo įgyvendinimą.
Įstatymui „Dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamo susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose ratifikavimo“ (projektas Nr. XVP-1856(2) pritarė 94 Seimo nariai, balsavusių prieš, ar susilaikiusių nebuvo.
Teisės akto aiškinamajame rašte pateikiama informacija apie Susitarimą ir jo reikšmę:
„Susitarimas, papildydamas 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija nustatytą jūrų režimą, plėtoja atsaką į biologinį vandenynų ekosistemų nykimą ir pablogėjusią jų būklę, kurią sukėlė klimato kaita, tarša ir jūrų išteklių pernelyg didelis išnaudojimas. Susitarimu siekiama užtikrinti jūrų biologinės įvairovės apsaugą ir tvarų jos naudojimą jūrų teritorijose už nacionalinių jurisdikcijų ribų. Tokios teritorijos apima beveik du trečdalius pasaulio vandenyno ir apie 95% jo tūrio, įskaitant atvirą jūrą bei tarptautinį jūrų dugną. Susitarimas reglamentuoja tokius klausimus, kaip jūrų genetinių išteklių naudojimas, gaunamos naudos pasidalijimas, saugomos jūrų teritorijos, aplinkos poveikio vertinimas ir kt. Įgyvendinant Susitarimą, valstybės įsipareigoja stiprinti jūrų mokslinių tyrimų pajėgumus ir užtikrinti jūrų technologijų perdavimą. Susitarimu bus sukurta nauja institucinė struktūra, kurią sudarys sekretoriatas, mokslo ir technikos įstaiga, keitimosi informacija centras, pajėgumų stiprinimo ir jūrų technologijų perdavimo komitetas ir galimybės naudotis ištekliais ir naudos pasidalijimo komitetas.
Susitarimas taikomas teritorijoms už nacionalinės jurisdikcijos ribų, o bendrasis jo tikslas – užtikrinti šių teritorijų jūrų biologinės įvairovės išsaugojimą ir tausų naudojimą tiek dabar, tiek ilguoju laikotarpiu, veiksmingai įgyvendinant atitinkamas Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatas ir stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą bei koordinavimą. Susitarimas prisidės įgyvendinant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus, visų pirma 14-ąjį tikslą „Gyvybė vandenyse“, Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją ir Paryžiaus susitarimą. Be to, Susitarimas prisidės įgyvendinant Kunmingo–Monrealio pasaulinės biologinės įvairovės programos (Global Biodiversity Framework), priimtos 2022 m. gruodžio 7–19 d. įvykusiame penkioliktajame 1992 m. Biologinės įvairovės konvencijos, kurios šalimi nare yra ir Lietuva, šalių konferencijos posėdyje, tikslų ir uždavinių. Susitarimas prisidės prie šios programos tikslo iki 2030 m. užtikrinti veiksmingą bent 30% pasaulio sausumos, vidaus vandenų, pakrančių zonų ir vandenynų apsaugą bei valdymą, taip pat prie tikslo didinti naudos, gaunamos iš genetinių išteklių ir skaitmeninės sekos informacijos, pasidalijimą.
Susitarimas įsigaliojo 2026 m. sausio 17 d. Šiuo metu Susitarimą pasirašė 145 valstybės, įskaitant Europos Sąjungą ir visas jos valstybes nares, ratifikavo 93 valstybės.“
