Sparčiai augant saulės ir vėjo energetikai bei plečiantis elektrifikacijai, šie procesai vis labiau papildo vienas kitą. Vis dėlto elektros sistemai svarbu ne tik pagaminti pakankamai energijos, bet ir suderinti su vartojimo poreikiais kiekvienu laiko momentu. Čia svarbų vaidmenį atlieka lankstus elektros vartojimas – jis padeda subalansuoti sistemą ir geriau išnaudoti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) potencialą. Tai naudinga ne tik visai elektros sistemai, bet ir vartotojams, kurie, lanksčiau planuodami elektros vartojimą, gali sumažinti savo išlaidas.
Anksčiau elektros vartotojai neturėjo tikslo būti lankstūs, nes sistemą balansavo tradicinės elektrinės, galinčios keisti gamybą pagal poreikį. Tačiau vykstant energetikos transformacijai ir pereinant nuo taršių šaltinių prie AEI, vartotojai vis dažniau įtraukiami į sistemos balansavimą ir skatinami būti lankstūs.
„Taip vartotojai padeda sistemai, įgalina AEI ir tampa konkurencingesni dėl mažesnių išlaidų už elektrą. Tokį lankstumą gali sukurti elektrifikuotas šilumos ūkis, kuriame diegiami šilumos siurbliai, taip pat žaliojo vandenilio, amoniako gamyba ar kiti procesai, kurie gali keisti savo vartojimo profilį laike. Gamybos pusėje tą patį vaidmenį atlieka sparčiai augantis energijos kaupimas baterijose: jos išlygina AEI gamybos svyravimus ir perkelia energiją į laikotarpius, kai jos pritrūksta“, – teigia Deividas Šikšnys, KTU energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties doktorantas bei „Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovas.
Doktorantas kuria matematinį modelį, leidžiantį įvertinti skirtingų sektorių lankstumo potencialą, jo galimą panaudojimą ir poveikį elektros rinkai. Modelis padeda suprasti, kaip tokios sistemos veikia techniškai ir kiek lankstumo gali suteikti elektros tinklui.
„Tai aktualu visuomenei, nes tokių vartotojų vertinimas ir prognozavimas gali padėti tinklui subalansuoti gamybą ir vartojimą, ypač kai daugėja saulės ir vėjo energijos“, – pabrėžia D. Šikšnys.
Gali riboti rinkos kainų augimą
Pašnekovas tikina, kad tiksliau įvertinus paskirstytų vartotojų lankstumą, būtų galima sumažinti tinklo balansavimo rezervų poreikį. Paskirstyti vartotojai – tai skirtingose vietose esantys vartotojai, kurių lankstų vartojimą galima sujungti (agreguoti) ir naudoti kaip vieną išteklių sistemos valdymui per telkimo veiklą ar tiekėjus.
„Lankstumo potencialą galima išnaudoti skirtinguose sektoriuose. Pavyzdžiui, kai saulės ar vėjo elektrinės pagamina daug energijos, šilumos siurbliai gali pagaminti papildomą šilumos kiekį. Jis kaupiamas akumuliacinėse talpose ir panaudojamas vėliau, kai šilumos reikia“, – aiškina D. Šikšnys.
Taip, anot jo, elektros vartojimas tikslingai perkeliamas į laikotarpius, kai AEI daug, o elektra pigi, o šiuos išteklius galima panaudoti efektyviau ir integruoti didesnį AEI kiekį į sistemą.
„Lietuva yra stipriai integruota į bendrą elektros rinką per sistemines jungtis, todėl AEI perteklius, pavyzdžiui, saulės gamybos metu, formuojasi ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Pagal bendros rinkos optimizavimo principą lankstūs vartotojai gali pasinaudoti ne tik pigia energija Lietuvoje, bet ir kaimyninių rinkų pertekliumi. Kai AEI gamyba mažėja ir elektros trūksta, lankstūs vartotojai sumažina vartojimą, todėl kainų augimas rinkoje yra ribojamas“, – sako KTU doktorantas.
Energetikos sistema kelia naujus klausimus
Didžiąją karjeros dalį D. Šikšnys dirbo būtent energetikos ir termoinžinerijos srityje. Po bakalauro ir magistro studijų KTU jis sąmoningai padarė pertrauką nuo mokslų ir kaupė praktinę patirtį sektoriuje, tačiau vėliau nusprendė grįžti į Alma Mater, kur galėtų sujungti praktines ir mokslo žinias doktorantūroje.
Doktorantas taip pat dirba KTU Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centre (TiFEC), kuris savo veiklomis prisideda prie šalies darnios ekonomikos vystymosi ir tarptautinio konkurencingumo didinimo.
„Pagrindinės mano veiklos susijusios su hibridinių elektrinių vertinimu, taip pat su paskirstytos generacijos ir vartotojų atsako vertinimu, naudojant jų prognozavimą ir modeliavimą. Be to, šio projekto apimtyje turiu galimybę susipažinti ir prisidėti prie kitų kolegų vykdomos veiklos, kuri duoda naudos ir man“, – sako D. Šikšnys.
Dirbdamas TiFEC, pašnekovas kartu su komanda taip pat tyrė elektros vartotojų lankstumo galimybes Baltijos šalių rinkoje. Vykdant projektą buvo parengta metodika, leidžianti prognozuoti ir vertinti, kaip skirtingi vartotojai galėtų keisti elektros vartojimą atsižvelgdami į rinkos sąlygas.
„Pagal metodiką buvo įvertinta, kaip 5 MW ir 50 MW lankstaus vartojimo integravimas į Baltijos šalių didmeninę elektros rinką paveiktų elektros kainas. Pavyzdžiui, vasaros laikotarpiu tai galėtų siekti atitinkamai nuo 0,7 ct/kWh iki 3,3cnt/kWh“, – teigia D. Šikšnys.
Pasak pašnekovo, energetikos sistema keičiasi: į ją jungiasi vis daugiau skirtingų sektorių, o kartu atsiranda nauji klausimai – būtent tai labiausiai jį domina.
„Mane traukia tai, kad mokslas gali padėti atsakyti, kaip turėtų vystytis tolesnė veikla ir kurie sprendimai yra tinkamiausi bei efektyviausi. Tik pagrįsti ir detaliai įvertinti sprendimai gali duoti didžiausią naudą ilguoju laikotarpiu“, – teigia KTU doktorantas.
Projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.
