Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pradeda oficialų vizitą Vokietijoje. Šalies vadovas antradienį atidarė Berlyno saugumo konferenciją, kurią šiais metais Vokietija rengia kartu su Lietuva, ir pasakė joje programinę kalbą.
Kreipdamasis į konferencijos dalyvius, šalies vadovas pabrėžė, jog Berlyno sienos griūtis ir Baltijos kelias parodė, kokią galią turi vieningos ir ryžtingos visuomenės, kovojančios už savo laisvę. Pasak Prezidento, šiandien, karui sugrįžus į Europą, o autoritarinėms valstybėms siekiant griauti tarptautinę tvarką, ši vienybės pamoka yra kaip niekada aktuali. „Mūsų atsakas turi būti grindžiamas ta pačia drąsa, ryžtu ir solidarumu, kurie padėjo mums išsilaikyti praeityje“, – sakė Prezidentas.
Lietuvos vadovas akcentavo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra ne tik brutalus išpuolis prieš nepriklausomą valstybę, bet ir ataka prieš pamatinius tarptautinės tvarkos principus. „Rusijos agresyvi, revizionistinė politika nesustos savaime. Ją gali sustabdyti tik mūsų vienybė, ryžtas ir pajėgumai“, – teigė Prezidentas.
Prezidentas pabrėžė, kad Vakarų atsakas turi būti trejopas: būtina didinti karinę, finansinę ir politinę paramą Ukrainai, stiprintigynybinį bendradarbiavimą ir sparčiai plėsti Europos gynybos pramonės pajėgumus, taip pat didinti spaudimą Rusijai ir jos karo mašiną įgalinantiems veikėjams. Valstybės vadovo teigimu, tik vienu metu įgyvendindami visus šiuos uždavinius sąjungininkai gali sustiprinti Ukrainą, kolektyvinį saugumą ir užkirsti kelią karo eskalacijai Europoje.
Kalbėdamas apie Rusijos priešišką veiklą Europoje, šalies vadovas atkreipė dėmesį į oro erdvės pažeidimus, kibernetines atakas, sabotažą, kritinės infrastruktūros pažeidimus, dezinformaciją ir kitas priešiškas operacijas. Prezidentas paragino kritiškai įvertinti ir įprastą hibridinių grėsmių terminą. „Turime savęs paklausti, ar mūsų vartojama hibridinių grėsmių sąvoka netapo patogiu eufemizmu, leidžiančiu išvengti aiškaus įvardijimo, su kuo iš tiesų susiduriame? Kai kurios pastarojo meto atakos savo esme yra kinetinės“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, jog tvirtas transatlantinis ryšys išlieka kolektyvinio saugumo pagrindu, o didesnė Europos atsakomybė už savo gynybą turi stiprinti NATO. Šiais metais Lietuva pagrindinėms gynybos reikmėms skiria 5,38 proc. BVP, o kartu su platesnėmis saugumo ir gynybos reikmėmis bendras finansavimas siekia beveik 7 proc. BVP.
Prezidentas atidarymo kalboje taip pat išskyrė strateginę Lietuvos ir Vokietijos partnerystę. Šalies vadovas pabrėžė Vokietijos sprendimo Lietuvoje dislokuoti 45-ąją šarvuotąją brigadą reikšmę ir augantį abiejų šalių bendradarbiavimą gynybos pramonėje. Pasak šalies vadovo, Vokietija tapo svarbiausia Lietuvos partnere šioje srityje – Lietuvoje jau statoma „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamykla, taip pat pradėtas bendras projektas su KNDS dėl „Leopard“ tankų surinkimo, priežiūros ir remonto.
Kalbėdamas apie artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį, Prezidentas pabrėžė, kad tarp svarbiausių Lietuvos prioritetų bus saugumas ir gynyba, vidaus saugumas, ES plėtra ir konkurencingumas. Lietuva sieks užtikrinti ilgalaikę ir tvarią paramą Ukrainos saugumui ir gynybai, stiprinti Europos gynybinę parengtį, įskaitant „Eastern Flank Watch“ iniciatyvą ir karinį mobilumą.
About the Author
