Kas sakė, kad pliušiniai žaislai, konstruktoriai ar dėlionės skirti tik vaikams? Pasaulyje vis ryškėjantis suaugusiųjų susidomėjimas žaislais rodo, kad žaismingumas amžiaus ribų neturi. Artėjant Kalėdoms, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ siūlo į dovanų paieškas pažvelgti kiek netikėtai – galbūt po eglute suaugusį artimąjį labiausiai pradžiugintų ne dar vienas praktiškas daiktas, o vaikystę ar mėgstamą pomėgį primenanti staigmena?
Poreikis žaisti nedingsta ir suaugus – tai vis labiau patvirtina kasmet auganti „kidult“ prekių kategorijos paklausa, rodo lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys. Prekybos tinklo ryšių su žiniasklaida vadovė Ernesta Vareikytė dalijasi, kad suaugusiuosius domina sudėtingi konstruktoriai, kolekciniai modeliai, klasikiniai ir strateginiai ar bendravimą skatinantys žaidimai.
Psichologų teigimu, poreikis žaisti yra natūralus ir įgimtas – jis kyla iš emocinės-motyvacinės sistemos, susiformavusios evoliucijos eigoje ir aptinkamos daugelyje žinduolių. Ši sistema būdinga tiek vaikams, tiek suaugusiesiems ir yra atsakinga už žaismingumą, smalsumą bei spontanišką džiugesį.
Žaismingumas neturi amžiaus ribos
Tai, kad žaislai seniai peržengė vaikų kambario ribas, rodo ir pasaulinės tendencijos. Rinkos tyrimų bendrovės „Circana“ duomenimis, pirmąjį 2026 m. pusmetį JAV žaislų, perkamų suaugusiesiems nuo 18 metų, pardavimai augo 25 proc., o ši pirkėjų grupė labiausiai prisidėjo prie visos žaislų rinkos augimo. Tarp augančių kategorijų išsiskiria kolekciniai gaminiai, konstruktoriai, dėlionės ir žaidimai.
Psichologė Rosita Pipirienė sako, kad suaugusiųjų susidomėjimas žaislais siejasi su natūraliai žmoguje išliekančiu žaismingumu ir vis didesne laisve juo mėgautis nepriklausomai nuo amžiaus.
„Mes niekada visiškai nenustojame būti vaikais – žmogaus psichikoje visada išlieka vadinamasis vidinis vaikas. Džiugu, kad žaismingumas vis rečiau laikomas naivumu ar nebrandumu. Suaugę žmonės leidžia sau žaisti, rinkti patinkančius daiktus, susitikti su draugais prie stalo žaidimų. Žaidimas yra labai natūralus būdas patirti džiaugsmą, o šiandien turime daugiau laisvės šią savo pusę parodyti“, – sako psichologė.
Džiaugsmas, kurį galima paimti į rankas
Žaislai ir žaidimai gali tapti paprastu būdu pakeisti kasdienį ritmą ir įsitraukti į veiklą, kuriai nereikia ekrano. Dėliojant dėlionę, konstruojant, žaidžiant stalo žaidimą ar užsiimant kūrybine veikla, dėmesys sutelkiamas į tai, kas vyksta tuo metu.
R. Pipirienės teigimu, apčiuopiami žaislai įtraukia skirtingus pojūčius, o pats žaidimas leidžia mėgautis procesu nesiekiant konkretaus praktinio rezultato.
„Esame įpratę daug ką vertinti pagal rezultatą – ką pasiekėme, kiek padarėme, kokią naudą gavome. Žaidimas gali neturėti jokio praktinio rezultato, tačiau suteikti labai daug džiaugsmo. Tas džiaugsmas yra čia ir dabar, todėl kartais paprastas „kaip smagu“ gali būti labai greitas kelias į gerą emociją“, – pastebi psichologė.
Pažįstamas žaislas – pažįstama emocija
Suaugusįjį žaislas gali pradžiuginti ir dėl to, kad primena ankstesnius gyvenimo etapus. Vienam tai gali būti kadaise mėgto automobilio modeliukas, kitam – pažįstamas personažas, konstruktorius ar dėlionė. Pasak psichologės, tokiu atveju svarbiausias tampa ne pats daiktas, o su juo siejama emocija.
„Tradicijos mums svarbios todėl, kad jos kartojasi ir suteikia saugumo. Panašiai gali veikti ir vaikystę primenantys žaislai. Negalime grįžti į tą patį laiką, tačiau galime iš naujo patirti su juo susijusią emociją. Žaislai, ypač panašūs į tuos, kuriuos turėjome vaikystėje, gali priminti saugumo jausmą ir tapti savotišku emociniu resursu, iš kurio vėl galime pasisemti jėgų“, – aiškina R. Pipirienė.
Dovaną galima rinkti ne pagal amžių, o pagal žmogų
E. Vareikytė atkreipia dėmesį, kad kai kurie žaislai suaugusiesiems gali būti patrauklūs ir dėl pačios veiklos. Dėlionės, stalo žaidimai ar kūrybiniai rinkiniai suteikia progą trumpam pakeisti įprastą ritmą, o per šventes – ir daugiau laiko praleisti kartu su artimaisiais.
„Per Kalėdas dovanojame ne tik daiktus – kartu padovanojame ir idėją, ką smagaus nuveikti. Dėlionę galima pradėti dėlioti dar tą patį vakarą, stalo žaidimas gali suburti šeimą ar draugus, o kūrybinis rinkinys – tapti malonia veikla sau. Tad tokia dovana gali džiuginti ne tik ją išpakavus, bet ir vėliau – leidžiant laiką vienam ar kartu su artimaisiais“, – sako E. Vareikytė.
Pasak psichologės, žaislo kaip dovanos žavesys slypi ir netikėtume – suaugęs žmogus tokios dovanos gali visai nesitikėti, todėl ją išpakavus pirmą nuostabą greitai pakeičia šypsena ir džiaugsmas. Ši emocija neretai persiduoda ir kartu šventę leidžiantiems artimiesiems.
„Kai suaugęs žmogus išpakuoja dovaną ir pamato žaislą, pirmiausia nustemba: žaislas – man? Bet būtent tas netikėtumas ir sukuria „vau“ jausmą, šypseną. Per šventes mums labai svarbus čia ir dabar patiriamas džiaugsmas. Tokios dovanos vertė nebūtinai matuojama pinigais ar praktine nauda – kartais nedidelis žaisliukas gali sukurti labai ryškią emociją ir padėti branginti pačią šventės akimirką“, – pastebi R. Pipirienė.
Apie lietuvišką prekybos tinklą „Maxima“
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir kruopščiai atrinktas asortimentas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu tinkle dirba apie 11 tūkst. darbuotojų ir veikia arti pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių visoje Lietuvoje, kuriose kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.
Daugiau informacijos:
El. paštas komunikacija@maxima.lt
